Heteros

Heteros (gr. hetairai — pakeleivės, lot. amicae – draugės) dar ir šiandien kalboje vartojamas terminas, kai reikia apibūdinti „damas iš mergšių pasaulio“.
Šiuolaikinėje simbolikoje ši sąvoka turi neigiamą reikšmę. Graikijoje heteros — priešingai negu žmonos, tebuvusios vaikus gimdančios namų šeimininkės, — buvo labai išsilavinusios, ir ryšiai su jomis neprieštaravo visuomenės normoms. Filosofiją, meną, literatūrą jos išmanė ne prasčiau kaip muziką ir šokius, todėl jas būtų galima lyginti su japonų geišomis. Terminas „pakeleivės“ reiškė statusą, kuris buvo slepiamas nuo ištekėjusių moterų. Garsios heteros buvo Periklio draugė ir antroji žmona Aspazija, Praksitelio mylimoji Frinė, Aleksandro Didžiojo hetera Tais, taip pat vėliau Romoje Lesbija (Katulo) ir Sintija (Properco). Jų negalima buvo lyginti su prostitutėmis (pornai). Po mirties joms buvo statomi garbingi antkapiai, jos buvo šlovinamos, pvz., Ptolemajo II hetera Belistikė Egipte. Tačiau vėliau jų statusas visuomenėje smuko. Bizantijos imperatoriaus Justiniano I žmona Teodora – pati anksčiau buvusi hetera – šlykštėjosi savo padėtimi visuomenėje ir šios profesijos atstoves išsiuntė atgailauti į vienuolyną. Spartoje nebuvo heterų, nes ten ištekėjusios moters statusas buvo labiau gerbiamas, ji buvo ir laisvesnė. Šiuolaikinėje kalboje heteromis vadinamos aukštesnių visuomenės luomų prostitutės, panašios į „damą su kamelijomis“. Jos, žinoma, neprilygo antikos laikų „pakeleivių“ statusui.