Daugelyje senųjų kultūrų taip prabyla galingosios dangiškosios būtybės – dažniausiai dievai, – kurie svaido ir žaibus. Dangaus rūstybė suvokiama kaip viršaus jėgų manifestacija arba kaip Dievo balsas (Jobo knyga 37, 2-5: „Klausykitės jūs visi jo griausmingo balso ir iš jo burnos einančio garso. Visur po dangumi, lig žemės pakraščių, jis paleidžia jį drauge su savo žaibu. Tada trenkia riaumojantis garsas, – Dievas griaudžia savo didingu balsu. Savo žaibų jis nesulaiko“…). Dažnai griaustinis suvokiamas kaip dieviškos rūstybės išraiška sutrikus kosminei tvarkai. Šiaurės Amerikos indėnai aiškina, kad tai griaustinio paukščio sparnų plasnojimas, germanai, kad tai Mjolnio (t.y. Traiškančiojo) kūjo triukšmas, kai griaustinio dievas Toras jį svaido į milžinus. Senovės kinai griaustinį įsivaizdavo įvairiais aspektais (kaip „dangaus juoką“, kaip antgamtinio būgno tratėjimą, kaip raudonplaukio dangaus demono pasireiškimą arba kaip dundantį vežimą, kurį per dangų tempia mirusiųjų sielos). Dangiškieji griaustinio dievai kai kada įsivaizduojami vienkojai (actekų Teskatlipoka, kiče majų Hurakanas, iš čia – uraganas). Vidurio Europoje suakmenėję moliuskų likučiai, belemnitai, laikyti „Perkūno kirvukais“, o kai kuriose vietovėse tokiais laikomi ir neolito kirviai su angomis, juos namų galvos deda po kraigu kaip apsaugą nuo gamtos nelaimių. — Dažnai griaustinio, žaibo ir audrų dievas drauge yra ir vyriausiasis dangaus viešpats, pvz., Dzeusas Keraunas senovės Graikijoje arba slavų tautų Perūnas, kurio simbolis yra vėzdas. — „Griaustinio vėzdu“ laikomas simbolinis ritualinis daiktas Indijoje (vadžra) ir Tibete (dordže), jis taip pat žinomas kaip „deimantinis skeptras“, tantrizme jis vartojamas „suskaldyti nežinojimą ir išvaduoti pažinimą“ (iš pradžių tai buvo vediškojo dangaus dievo Indros ginklas, juo jis skaldė debesis ir išlaisvindavo lietaus vandenis). Japonų ikonografijoje griaustinio dievas Raidžinas vaizduojamas kaip raudonai nudažyta figūra, kurią supa aštuoni į tamburinus panašūs būgnai. Griaustinis apskritai laikomas įspūdinga ir realiai apčiuopiama dangaus religijos jėgos apraiška, ji kartais grasina žmonėms, o kartais apsaugo nuo priešiškų būtybių.
El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *
Įrašyti komentarą
Δ