Gebenė

Gebenė (lot. Hedera helix), nuodingas ir vaistinis augalas, turintis įvairių simbolinių reikšmių. Dėl visad žaliuojančios lapijos sukelia minčių apie nemirtingumą, tačiau kitais aspektais laikomas ir demonišku. Ekstazės dievo Dioniso tirso lazdos buvo apipinamos ne tik vynuogienojais, bet ir gebenės atžalomis.
Jai priskiriamas vėsinantis ir skatinantis gilų susimąstymą poveikis, todėl turėjo slopinti vyno sukeliamą įkarštį. Su gebenes vainiku vaizduojama ir Talija, šviesi poezijos deivė. Kadangi gebenės ūseliai tvirtai įkimba, o pats augalas apsiveja, ji simbolizavo ir ištikimą meilę bei draugystę. Augalo gyvastingumas padarė ją slaptų gyvenimo džiaugsmų alegorija, satyrų bei silenų papuošalu, todėl ji buvo susijusi ir su egiptiečių atgimstančio dievo Ozyrio kultu. Gebenės vainikai turėjo vėsinti kaktas puotų metu. Kadangi gebenės ūseliai įsikimba į negyvus medžius ir toliau žaliuoja, gebenę išaukštino krikščioniškieji viduramžių simbolistai ir pavertė ją po kūno mirties toliau gyvenančios sielos alegorija. Štai Hohbergo (1675) sentencija apie šio augalo alegorinę reikšmę: „Aukštai gebenė ąžuolo kamieną apsivijo, / Todėl audringų vėjų šėlsmo nebebijo. / Taip ir žmogus, kai randa Dievo globą sau palankią, / Aukštyn pakyla, ir nelaimės jį aplenkia.“