Don Kichotas

Don Kichotas iš Lamančos (Don Quixote, Don Quichotte, Don Quijote), simbolinis graudžiai herojinis personažas, nuo realaus pasaulio nutolęs romantikas, painiojantis sapnus ir šiurkščią tikrovę, todėl „kovoja su vėjo malūnais“.
Šį personažą sukūrė Miguelis de Cervantesas Saavedra (1547—1616), parodijuodamas pompastiškus riterių romanus, tačiau vėliau jis tam tikra prasme įgavo savarankišką gyvenimą ir peržengė iš pradžių nusibrėžtas parodijos ribas. Jau pirmoje dalyje (1605) nuo realybės bėgančio „liūdnojo veido riterio“ bruožams, pagal personifikuotą dualinę sistemą, priešstatomas „šiurkštus materialistas“ jo ginklanešys Sanča Pansa. Ilgi abiejų personažų dialogai neabejotinai laikytini naujųjų laikų komiškų porų situacijų prototipais, nors ir išlaikoma tragiška intonacija, kai pasakojama apie „klajojančio riterio“ patirtus nuotykius bei „žygdarbius“. Antroje dalyje (1615) autorius savo herojų sugrąžina į rūsčią tikrovę ir leidžia užbaigti savo dievotą gyvenimą. Cervantesas, regis, šaiposi iš pernelyg sentimentalaus „dvasingumo“, nors pats ir mėgsta nuotykingus kilniadvasius poelgius, tik atmeta lėkštus savo laikų riterių romanus. Taip visiems žinomas Don Kichotas tampa „protestu prieš literatūrišką dirbtinę poeziją tikrosios gyvenimo poezijos vardan… Tie, kas drauge su Cervantesu juokiasi ir išgyvena, vienaip ar kitaip ją jau suvokia, kad ir kuo ją laikytų – vaikiška knyga, maloniu pasiskaitymu, pašaipa bei pamokymu ar didžiu bei giliu kūriniu“ (Kari Vossler).