Paprastoji bitkrėslė yra daugiametis, aštraus kvapo, 60—120 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis — šliaužiantis, šakotas. Stiebas — stačias, viršutinė dalis šakota. Lapai — pražanginiai, plunksniški, suskaldyti lancetiškomis, dantytomis skiltelėmis, pliki. Graižai pusrutulio formos, sukrauti tankiose skydiškose šluotelėse ir tame pačiame aukštyje. Vaisius — 1,5—1,8 mm ilgio lukštavaisis. Žydi liepos—rugpjūčio mėnesiais geltonais žiedais.
Lietuvoje auga dykvietėse, palaukėse, pamiškėse, pakrūmėse, kirtimuose, pakelėse. Vaistinei žaliavai skinami tik pražydę augalo graižai. Surinktus graižus reikia džiovinti nuo saulės apsaugotose, gerai vėdinamose pastogėse, paskleidus plonu sluoksniu. Ypač tinka džiovinti skardos stogo pastogėje arba dirbtinėje džiovykloje ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje. Išdžiūvę žiedai yra specifinio kvapo, kartaus skonio.
Bitkrėslės graižuose yra kartumynų (tanacetino), raugų, iki 0,8% eterinio aliejaus, kuriame esti tujono, borneolio, pineno, organinių rūgščių, vitamino C, flavonoidų (luteolino, kvercetino), alkaloidų, dervų, mineralinių druskų.
Bitkrėslės veikliosios medžiagos skatina skrandžio bei žarnyno liaukų sekreciją, gerina virškinimą. Tinka gastritui, kai sumažėjęs rūgštingumas, skrandžio atonijai, enterokolitui gydyti. Medicininėse knygose rašoma, kad bitkrėslės graižų 5% vandeniniu antpilu gydoma skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opaligė. Rekomenduojama gerti po 70—100 ml antpilo tris kartus per dieną.
Paprastosios bitkrėslės preparatai skatina tulžies išsiskyrimą, mažina gleivių kiekį joje, gydo kepenų ligas, tulžies pūslės akmenligę. Mokslininkai nustatė, kad bitkrėslė didina širdies susitraukimų amplitudę, retina širdies ritmą, didina kraujospūdį. Augale esantys raugai tinka nuo odos ir gleivinių uždegimų, taip pat viduriuojant. Bitkrėslės užpilu varomi parazitai iš virškinimo trakto (askaridės, spalinės). Užpilui imama 10 g vaistinės žaliavos, užpilama stikline verdančio vandens ir geriama po vieną valgomąjį šaukštą 3—4 kartus per dieną.
Bitkrėslė vartojama gydymui ir kitose šalyse. Bulgarijoje bitkrėslės preparatai geriami nuo įvairių mikrobų, spazmų, žarnyno parazitų. Mažomis dozėmis gydomos virškinimo trakto ligos. Bulgarai ją vartoja ir nuo kai kurių nervų sistemos negalavimų, skrandžio spazmų, inkstų ir šlapimo pūslės uždegimo, akmenligės, galvos skausmų, taip pat nuo podagros. Prancūzijoje ji vartojama kaip antihelmintinis, priešuždegiminis, tonizuojamasis, antiseptinis vaistas, taip pat virškinimo trakto ligoms gydyti
(5 g graižų reikia užpilti vienu litru verdančio vandens ir gerti du kartus per dieną).
Lietuvoje žmonės bitkrėslę jau seniai vartoja nuo karščiavimo, plaučių tuberkuliozės intoksikacijos. Gydomos ir virškinamojo trakto ligos, ypač kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, taip pat naikinami virškinimo trakto parazitai. Sibiriečiai ja malšina galvos, reumato, podagros skausmus. Bitkrėslės dedama į tulžį varančias arbatas. Žmonės jos preparatais naikina utėles, blakes, muses.
Bitkrėslė yra nuodingas augalas, didesnės dozės gali suerzinti gleivinę, o didelės dozės — net sukelti persileidimą, viduriavimą, pykinimą, vėmimą. Ar bitkrėslę galima vartoti nuo kokių nors ligų, gali patarti tik gydytojas.
