Baubo

Ypač mįslingas senovės graikų simbolikos ir mitologijos personažas. Pasak Eleusino kultinio mito, tai buvusi tarnaitė, kuri apsinuoginusi nešvankiu pilvo šokiu prajuokino deivę Demetrą ir ta pralinksmėjo, nors gedėjo požemio pasaulio dievo pagrobtos savo dukters Persefonės.
Ji vaizduota arba kaip figūra, kurios veidas suaugęs su padidinta apatine kūno dalimi, arba kaip „dea impudica“ (begėdiška deivė), jojanti ant kiaulės ir išskėtusi šlaunis. Baubo taip pat žymi „personifikuotą vulvą“, drastiškai išreiškia moteriškąjį seksualumą, jai atliepia falo dievas Priapas, simbolizuojantis vyriškąją lytį. Religijos istorijos požiūriu, Baubo pirmiausia turėjusi būti Mažosios Azijos baugščiosios gamtos deive, nakties demone, susijusia su tam tikromis apeigomis, kurių metu vyksta ritualinis apsinuoginimas ir skamba ritualinis juokas, tačiau klasikos laikais visa tai perkėlus į Eleusino misterijas virto šiurkščiomis komiškomis scenomis. Ir Goethe’ės „Fauste“, Bloksbergo epizode, sutinkama „moteris Baubo“ – raganų vadeiva. — Įdomu, kad ir senovės japonų mite aptinkama panaši į Baubo veikėja — tai Ame no udzume. Ji išvilioja saulės deivę Amaterasu iš olos, kurioje ši buvo pasislėpusi, nes supyko dėl audros dievo šėlsmo. Ame no udzume tada sušoko nepadorų šokį, taip sužadindama Saulės smalsumą, ir ji veikiai vėl apšvietė žemę.