Balta spalva

Balta spalva gali būti laikoma „jokia spalva“ arba visų šviesos spektro spalvų junginiu; atitinkamai tai yra netrikdomos ir švarios pirmapradžio rojaus nekaltybės simbolis arba į šį galutinį tikslą besiveržiančio tauraus žmogaus simbolis.
Daugelyje kultūrų balta arba „bespalvė“ spalva yra šventikų ženklas ir reiškia tyrumą bei tiesą. Baltais drabužiais vilki krikščionys per krikštą; išteisintųjų per Paskutinį teismą sielos taip pat vaizduojamos vilkinčios baltus drabužius. Baltas popiežiaus drabužis simbolizuoja tyrumą, tobulumą ir dangišku- mą; chorų dainininkams, giedantiems giesmes dievams, Pitagoras patarė dėvėti baltos spalvos drabužius. Baltos spalvos gyvūnai būdavo aukojami dangui, o juodos — požemių dievybėms. Šventoji Dvasia vaizduojama kaip baltas balandis. Tačiau simbolikos požiūriu baltai spalvai būdingas ir neigiamas aspektas, pirmiausia dėl sąsajų su „mirties blyškumu“. Sapnuose „baltas arklys dažnai esti susijęs su mirties išgyvenimais arba mirties nuojauta. Raitelis ant širmo žirgo dažniausiai išnyra ten, kur padvelkia mirtimi“ (Aeppli). Daugelyje civilizacijų vaiduokliai įsivaizduojami arba balti („baltoji moteris“), arba kaip permatomi šešėliai. — Tradicinėje kinų simbolikoje balta spalva yra senatvės, rudens, Vakarų ir nelaimės, tačiau kartu ir nekaltybės bei tyrumo spalva (viena slaptoji brolija, ketinusi įdiegti tyresnius papročius, vadinosi „Baltuoju lotosu“). Apskritai balta spalva Kinijoje laikoma gedulo spalva, tiksliau, su tuo asocijuojasi nedažyti (t. y. bespalviai) gedulo drabužiai. – Alchemijoješviesinimas arba balinimas (albedo) reiškia, kad pirminė materija iš juodumo (nigredo) stadijos perėjo į tapsmo filosofiniu akmeniu stadiją.