Babelio bokštas

Babelio bokštas, šventyklos bokšto zikurato Babilono mieste pavadinimas, Eremenanki (dangaus ir žemės kertinis akmuo), galbūt taip pat 50 metrų aukščio panašaus statinio pavadinimas Borsipoje (dab. Birs Nimrude) į pietus nuo Babilono, tai Nabu ar Nebo, babilonietiškojo išminties ir rašymo meno dievo, šventykla.
Borsipa su Babilonu buvo sujungta kanalu. Biblinė „Babelio bokšto statyba“ simbolizuoja žmonių puikybę, didį pamišimą, kai jie savo žemiškomis priemonėmis panoro šturmuoti dangų. – Biblijos požiūriu tai visiškai beviltiškas žmonijos bandymas „atstatyti po nuodėmingo nuopuolio sulaužytą ašį tarp dangaus ir žemės, nors ir prieš Dievo valią“ (Lurke, 1987). Vienoje žydų legendoje Talmude Dievo bausmės priežastimi laikoma statybos užsakovų panieka žmonėms: vienas statybininkas nukrito nuo dangaus aukštybes pasiekusių pastolių ir užsimušė, bet į tai nekreipta dėmesio, kadangi „meistrai rūpinosi ir troško tik kuo greičiau statinį užbaigti ir taip išgarsėti. Todėl į tai nekreipė dėmesio, teleido išnešti lavoną nenutraukiant darbų. Po poros dienų išklibo akmuo ir sienos dalis nukrito ant žemės. Ir tada užsakovai pradėjo apgailestauti, galvoti apie žlungančius kalendorinius planus, o gal ir apie papildomas išlaidas. Išklibęs akmuo jiems buvo vertesnis negu užsimušęs darbininkas. Tai ir buvo pagrindas, kad Dievas pasiryžtų juos nubausti“. Biblinis Babelio vardas susijęs su žodžio šaknimi „bll“ (sumaišymas), su padavimu apie tai, kaip atsiradusios įvairios žmonijos kalbos, visa tai turėjo visiems laikams užkirsti kelią įžūliems kėslams šturmuoti dangų. Sekminių stebuklas, Šventosios Dvasios palaima simbolizuoja Dievo inspiruotų žmonių sugebėjimą kalbėti svetimomis kalbomis ir peržengti Senajame Testamente nustatytas ribas tarp tautų. — Masonų simbolika su Babelio bokšto statyba, be kita ko, ir su „sumaišymu“, sieja visuose žemės kraštuose po to išplitusį statybos meną. Pamokyme laisvųjų mūrininkų „seserims“ (Baurnjöpel, 1793) bokšto statyba aiškinama kaip alegorija apie išdidumą „žemės vaikų, kurie tik tuomet gali saugiai statyti, jei jiems išmintinga ir atvira širdis nesipriešina“. Esperantas, dirbtinė pasaulio kalba, yra masoniškas bandymas išvengti kalbų sumaišymo; 1905 įkurta „Esperanto — Fremasona“, kad racionaliai būtų galima pašalinti tautas skiriančias ribas dėl skirtingų kalbų.