Horoskopai.lt

Pažink save geriau…

Avinėlis

Avies jauniklis dėl jaudinančio „nekaltumo“ tapo tyros ir patiklios būtybės simboliu; jį žydai skersdavo kaip Pascha (Velykų) ėriuką. Iš dieviškojo piemens, kuris veda savo tautų bandas, ir iš Dievo tarno, kuris kaip aukojamas avinėlis vedamas pjauti (Izaijo knyga 53, 7), paveikslų Naujajame Testamente atsiranda „gerojo piemens“ Jėzaus, ieškančio paklydusių avinėlių, įvaizdis. Evangelijoje pagal Joną (1, 29) Jonas Krikštytojas nurodo Jėzų, kuris kaip „Dievo Avinėlis“ (lot. agnus dei) prisiima sau viso pasaulio nuodėmių naštą. Apreiškime Jonui (14,1) kalbama apie triumfuojantį Avinėlį: „Štai Avinėlis, bestovįs ant Siono kalno“. Dievo Avinėlis kaip Kristaus simbolis pavaizduotas jau romėnų katakombose; Bizantijos ikonografijoje XVII a. pabaigoje Trujo bažnyčios susirinkimas uždraudė Kristų vaizduoti kaip avinėlį. Vakaruose priešingai — triumfuojantis Velykų avinėlis su pergalės prieš mirtį vėliava yra pamėgtas prisikėlimo simbolis; skulptūrėlė iš šventinto vaško buvo naudojama kaip amuletas. Aukojamas avinėlis yra kankinių simbolis, atseit ėriukas tarp vilkų romėnų Praetextatus katakomboje. — Senajame Testamente piemuo Abelis aukoja ėriuką ir tai vėliau tapo šventųjų Zuzanos ir Agnės (žodžių žaismas: Agnes — agnus) ir šventojo Vendelino, piemenų globėjo, atributais. – Baroko „piemenų žaidimai“ jausmingai romantizuoja avių piemens profesiją ir koketuoja avinėlio nekaltumu erotiniuose paklydimuose.

Raktažodžiai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.