Horoskopai.lt

Pažink save geriau…

Audra

Audra mituose ir simbolikoje aiškiai skiriama nuo vėjo ir laikoma prievartinio pobūdžio dieviškųjų sferų reiškiniu, taip pat dievų valios reiškėją.
Audros vėjų (pvz., japonų dievo Susano-o arba Majos aukštikalnių dievo Hurakano – iš jo, beje, kilęs uragano pavadinimas) griaunamąją galią stengiamasi numaldyti specialiomis apeigomis. Tačiau audra kartu dažnai atneša ir lietų, todėl jos personifikacijos dažnai esti am- bivalentiškos (pvz., Babilono audros vėjų dievas Adadas, vadinamas Hadadu, turi ir kitą vardą — „potvynių valdovas“, nes jis „atsako“ ir už derlingumą). Audros dievai neretai sutampa su žaibo bei griaustinio dievais. Senovės indų marutai, audros, vėjo, perkūnijos ir žaibo dievai, dievo Indros nuolatiniai palydovai, kovos kirviu sudaužė debesų miestus, iš kurių pasipylė lietus. Germanų šalyse audros vėjas dažnai siejamas su laukine arba žiauriąja kariauna (Vodano kariauna), su dvasių kariauna. Vėliau audrą imta aiškinti kaip bedieviškojo dangaus piktadario „laukinę medžioklę“. Alpių apylinkėse buvo įprasta maldyti audros vėją barstant miltus bei duonos trupinius (raganų medžiotojai tokį „vėjo maitinimą“ prakeikė kaip tarnavimą velniui). Baroko metaforikoje audra lyginama su likimo smūgiais ir gyvenimo negandomis: Vos tik audra ir vėtros įsisiaučia, / Tuoj balandėlis skuba slėptis olose. / Kai šis pasaulis pamaldžiuosius skriaudžia, / Jie saugų prieglobstį suranda Kristaus žaizdose (W. H. Hohberg, 1675).

Raktažodžiai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.