Atsiskyrėlis

Atsiskyrėlis, eremitas — simbolinė figūra žmogaus, kuris asketiškai atsiskyręs nuo pasaulio tuštybės ir įgavęs ypatingų sugebėjimų gali išvysti regėjimus bei pasiekti palaimingą būseną. Siauresne prasme turimi omenyje religingo gyvenimo būdo atstovai, kurie nutraukia visus gyvenimiškus ryšius ir siekia „vienatvės su Dievu“.
Kaip vienuoliško gyvenimo atstovai (lot. monacus iš gr. monos – vienas), iš pradžių atsiskyrėliai tapo įprasti tarp Egipto krikščionių „anachoretų“, kurie apsigyvendavo olose dykumoje, tuo tarpu Vidurio Europoje eremitai statėsi savo būstus miškuose. Padavimuose ir legendose dažnai pasakojama apie stebuklingas galias, kurias tokie atsiskyrėliai įgaudavo savo maldomis. „Miškų atsiskyrėliai“ žinomi ne tik krikščioniškuose kraštuose, bet ir Indijoje, išsižadėję pasaulio tuštybės jie vienatvėje medituoja ir siekia nušvitimo. Ir pats Gautama Buda, prieš pradėdamas skleisti savo mokymą, ilgą gyvenimo tarpsnį praleido išsižadėjęs pasaulietinio šurmulio.