Atila

Simbolinė figūra, egzotiškas barbaras, „Dievo rykštė“, grėsusi Vakarų kraštams. Šio tiurkų giminės hunų, kiniškai hsiung-nu, karaliaus tikrasis vardas nežinomas; Atila – tai mažybinė gotų kalbos žodžio „Attar“, „Vater“ forma, taigi reikštų „tėvelis“ (skandinavų Atlis, „Nibelungų giesmėje“).
Šis hunų karalius nuo 434 drauge su broliu Bleda, o po jo mirties (445) vienas valdė genčių grupes ir pavergtas tautas. Jam pavaldūs kraštai plytėjo nuo Kaukazo iki pat Vengrijos, iš čia jis toliau veržėsi į vakarus. Jam puolant Galiją, kelią pastojo romėnų karvedžio Aetijaus vadovaujama frankų, burgundų ir vestgotų kariuomenė, kuri jį nugalėjo Katalauno laukuose ties Trua (451). Užpuolęs Italiją jis pasiekė Romos vartus, tačiau turėjo pasitraukti į savo vyriausiąją būstinę Panonijoje, kur 453 vestuvių su germane Ildika (Hildele) naktį numirė. Jo didžioji imperija veikiai iširo, jos prisiminimas išliko tik padavimuose bei epuose. Virvutėmis supintas husariškas munduras iki pat Pirmojo pasaulinio karo vadintas jo vardu.