Arbata

Arbata Rytų Azijoje yra ne tik gaivinantis gėrimas, bet ir rafinuotumo bei meditacijos simbolis. „Sado“, arbatos gėrimo ceremonija, yra japoniško gyvenimo būdo pagal dzeną dalis.
Vienoje budistinėje legendoje pasakojama, kad pirmieji arbatos lapeliai atsirado iš medituojančio Bodhidharmos (japoniškai — Darumos) blakstienų. Šventasis išsirovė jas, kad neužmigtų, tad iš jų išaugę lapeliai taip pat turi gaivinantį poveikį. Pagal kinų padavimus, arbatą atrado toks iš kiaušinio išsilukštenęs Lu Ju (maždaug 800). Manoma, kad japonų arbatos gėrimo ceremoniją 1286 sukūrė vienuolis Somėjus, kuris pačią arbatą ir serviravimo įrangą atgabeno iš Kinijos. Arbatos gėrimo ceremonija vyksta sode (roji), specialiame arbatos gėrimo namelyje (cha-hitsu). Jos negalima gerti paskubomis, būtinas vidinis susikaupimas, dėmesys vidinei bei išorinei harmonijai. Etiketas gana tiksliai reglamentuoja vos ne kiekvieną judesį. Pagal dzeno filosofiją, per ceremoniją patirtas ramybės ir tobulumo pojūtis turėtų teigiamai paveikti kasdienį dalyvių gyvenimą. Arbatos puodeliai (japoniškai cha-van) turi būti neįmantraus grožio (vabi), tam tikros formos bei spalvos. Kolekcionieriai ypač vertina puodelius iš Kioto, dažytus juoda ir raudona spalva.