Akmeninis dubuo

Akmens luitai su įduba ar grioveliu arba natūralios uolos daugelyje senųjų kultūrų laikomi labai svarbiais. Įduba gali simbolizuoti motinos skreitą, ir pvz., senovės Kinijoje, norint pastoti į ją mėtomi akmenukai.
Jei akmenukas lieka įkritęs, pageidavimas neabejotinai bus išpildytas. Kitose kultūrose įdubos akmenyse, dažnai klaidingai vadinamos „skylėmis“, laikytos šulinio arba šaltinio, iš kurio tekąs vanduo turįs suteikti vaisingumą, simboliu arba vėjo burnos anga. (Pagal Bretanės liaudies paprotį moterys privalėjo trankyti plaktukais priešistorinių akmeninių dubenų įdubas, jei nesant vėjo žvejų laivai negalėdavo išplaukti į jūrą.) Į įdubas uolų luituose galėjo būti pilami aukojimo skysčiai (libacijos) arba iš jų sėmė akmeninius miltus, kuriuos — dėl akmens ilgaamžiškumo — laikė gydymo piemone. Vienareikšmio aiškinimo nėra. – Dubens formos įdubimai akmens luite gali būti ir natūralios kilmės, pvz., įsigraužus medžio šaknims uždengtame žemės plote, todėl ne visi aukojimo ir dubens akmenys laikytini kulto iki Kristaus liudytojais. Liaudies pasakojimai dažnai sieja juos su „pagonišku žmonių aukojimu“ ir juose minimos kraujo vo- nios ir kraujo aukojimo akmenys. Tai įrodo tik giliai įsišaknijusį tikėjimą magišku kraujo poveikiu, kaip ir akmeniu. Tai vieta, kur buvo atliekami senieji ritualai. Į akmeninius dubenis pilami skysčiai veikiausiai buvo pienas arba vanduo, o ne kraujas. – Aiškinimo, esą įdubos akmenyse buvo įrengtos tam, kad atspindėtų žvaigždes, įrodyti beveik negalima. Paprasti simbolinių maginių kultų paminklai įvairiose vietose galėjo atsirasti ir be istorinių įvykių.