Nuo to, ką žmogus valgo, kokios yra jo mintys ir emocijos, priklauso ne tik sveikata, bet ir gyvenimo kokybė. Ajurvedos centro „SPA Shanti“ vadovė Eglė Kauneckienė pataria, kaip gyventi išmintingai, taisyklingai maitintis, išvengti ligų ir elgtis susirgus.
Ajurveda – mokslas apie gyvenimą. Kokie pagrindiniai šio mokslo principai?
Pavadinimas „ajurveda“ sudarytas iš dviejų žodžių: „aju“ ir „veda“. Aju reiškiagyvenimą, veda – žinias. Tai yra mokslas apie gyvenimą, kuris suteikia visus nurodymus, kaip reikia gyventi: paklusti gamtos dėsniams ir būti laimingiems. Laimingas žmogus būna tik tuomet, kai yra sveikas. Ajurveda moko, kaip išsaugoti gerą sveikatą ir išsigydyti ligas. Sveikatą lemia dienos režimas, mityba, mankšta, bendravimas, mintys, santykiai ir t. t.
Kas labiausiai nuodija organizmą?
Ajurveda išskiria tris proto savybes: dorybę, aistrą ir neišmanymą. Kuo daugiau neišmanymo energijos yra mūsų mintyse, elgesyje, maiste, veikloje, tuo labiau nuodijamas organizmas. Jeigu žmogus visur mato tik blogį, mąsto neigiamai, pernelyg išaukština save, užsiima ne naudinga, o žalinga veikla, maitinasi netinkamai, vadinasi, jis yra kupinas neišmanymo energijos. Pakeitus gyvenimo būdą, subalansavus mitybą, neigiamas mintis pakeitus teigiamomis, pasikeičia visas pasaulis.
Kaip gyventi išmintingai?
Norint gyventi išmintingai, reikia vadovautis autoritetais. Ajurvedoje jau prieš 5 000 metų buvo aprašyta sistema, kaip išmintingai gyventi: sutarti su gamta, nekenkti sau ir aplinkiniams, pripažinti save kaip sielą. Pasak ajurvedos, žmogus – tai ne fizinis kūnas, o siela. Fizinis kūnas – tai tarsi laikinas drabužis, suteiktas dabartiniam gyvenimui. Gyvenimų yra begalė – buvusių ir būsimų. Todėl reikia stengtis su šiuo „drabužiu“ gyventi kuo prasmingiau.
Koks maistas kelia nuotaiką ir suteikia energijos? Kokia yra taisyklingos mitybos paslaptis?
Ajurveda maistą taip pat skirsto pagal dorybę, aistrą ir neišmanymą. Visas maistas, kuris priklauso dorybės energijai, garantuoja gerą nuotaiką, suteikia jėgų, sveikatos, laimės ir pasitenkinimo jausmą. Šiai energijai priskiriamas maistas, augantis virš žemės: daržovės, vaisiai ir pieno produktai. Labai saldus, sūrus ar prieskoningas maistas, daržovės, augančios žemėje, – aistros maistas, kurį valgant gali sutrikti organizmo veikla. Valgant neišmanymo maistą, t. y. konservuotus produktus, nešviežią maistą arba tą, kuris ant stalo patenka per smurtą, pavyzdžiui, mėsą, žuvį, kiaušinius, organizmas negauna jokios naudos. Tuomet kaupiasi toksinų ir didėja tikimybė susirgti įvairiomis ligomis. Suvalgęs neišmanymo energijos maisto, žmogus jaučiasi apsunkęs, būna dirglus, liūdnas, jį apima tingulys, norisi prigulti pailsėti ir pan.
Kokiomis valandomis, anot ajurvedos, geriausia valgyti?
Daugiausia maisto reikia suvalgyti 12–14 val., kuomet saulė yra zenite. Jokiu būdu prisivalgius nevalia eiti miegoti – paskutinį kartą valgyti reikėtų likus maždaug 3 val. iki miego. Ne laiku suvalgytas netgi geriausias maistas taps neišmanymo energija. Pusryčiams rekomenduojami pieno produktai, įvairios košės, vaisių salotos, natūralios sultys. Vakarienei reikėtų vengti rūgščių pieniškų produktų, kad nesusidarytų gleivės.
Kokių produktų derėtų visiškai atsisakyti arba vartoti itin saikingai?
Reikėtų atsisakyti neišmanymo energijos produktų: kiaušinių, mėsos, žuvies, konservuotų produktų, šildyto ir nešviežio maisto, pusfabrikačių, grybų, svogūnų, česnakų. Nors pastarosios daržovės lietuvių virtuvėje plačiai naudojamos, tačiau, pasak ajurvedos, tai – ne maistas, o vaistas, kurio kasdien vartoti nerekomenduojama.
Kaip patartina maitintis po ligos, kad organizmas greičiau atsigautų?
Klysta tie, kurie susirgę dar daugiau valgo. Sunegalavus organizmui reikia leisti pailsėti. Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus rekomenduojama vieną dieną pasninkauti – valgyti tik vaisius arba daržoves, gerti sultis, vandenį, kad išsivalytų organizmas. Sergant reikia kuo mažiau valgyti, kad organizmas iš visų jėgų kovotų su liga.
Tiesa, kad ligos atsiranda dėl netinkamos mitybos?
Visi negalavimai atsiranda ne tik nuo netinkamos mitybos, bet ir nuo minčių, emocijų. Ligos užuomazgos prasideda mūsų galvoje, kai negalime atleisti, pykstame, pavydime, bandome būti kitokie negu iš tiesų esame. Panašiai yra ir su maistu. Jeigu žmogus ilgai netinkamai maitinasi, persivalgo, tuomet gali grėsti antsvoris ir įvairios ligos. Sveikai maitinantis, kartą per savaitę pasninkaujant, per vieną valgymą suvartojant ne daugiau maisto negu telpa į du delnus, sveikata pamažu gerėja, ir ligos išnyksta.
Ką pataria ajurveda norint atrodyti jauniau?
Ajurveda padeda išsaugoti sveikatą ir jaunystę, todėl patarti gali labai daug. Žmonės, kurie gyvena pagal ajurvedos taisykles, atrodo jauniau ne tik išore, bet ir vidumi. Už išorinę jaunystę kur kas svarbiau yra tai, kaip atrodo ir veikia žmogaus organai. Norint atrodyti jauniau, reikia laikytis mitybos taisyklių, laiku keltis ir eiti miegoti, mankštintis, mąstyti teigiamai, gyventi dėl kilnių, o ne materialių tikslų ir pan.
Ar tam turi įtakos valgymo aplinka ir draugija? Jeigu taip, kokia ji turėtų būti?
Labai svarbu yra tai, kiek valgoma, kas valgoma ir kaip valgoma. Negalima valgyti skubant, gerai nesukramtant, važiuojant, dirbant ir pan. Maistas – tai ritualas, kuriam reikia skirti nemažai laiko. Valgyti rekomenduojama ramioje aplinkoje, nekalbant apie svarbius reikalus ir su pozityviais žmonėmis. Ajurveda nerekomenduoja valgyti ir gaminti maisto supykus, nes neigiama energija ir emocijos pateks į maistą, vėliau – į organizmą. Todėl itin svarbu teigiamai nusiteikus maistą ruošti namie ir kuo rečiau valgyti viešojo maitinimo įstaigose, nes neaišku, su kokiomis emocijomis būna ruoštas maistas. Neigiamai paruoštas maistas – priežastis, kodėl kartais pavalgę netgi sveiko maisto jaučiamės prastai.
Ką daryti ir kaip maitintis norint atsikratyti nereikalingų kilogramų?
Pagrindinė taisyklė – saikas. Kartais atrodo, kad suvalgoma nedaug, tačiau svoris didėja. Pradėjus stebėti ir skaičiuoti, kiek suvalgoma, paaiškėja, kad maisto kiekis didesnis negu iš pradžių atrodė. Jeigu sumažinus porcijas svoris nekrinta, rekomenduojama kurį laiką atsisakyti pieno produktų. Jie skatina gleivių susidarymą ir kartais būna antsvorio priežastimi. Taip pat reikia stebėti, ar maistas nėra per daug riebus, saldus ir pan. Pavalgius nederėtų eiti ilsėtis. Geriau stengtis sudeginti tiek kalorijų, kiek buvo suvartota. Nereikėtų pamiršti ir mankštos. Aktyviai fizinei veiklai kasdien rekomenduojama skirti 35–40 min.
Šaltinis: Priekavos.lt