Žiedas

Žiedas, tradicinis begalybės (amžinybės) simbolis, rato simbolio perkėlimas į poveikį turinčio objekto suvokiamą realybę. Graikų ir ypač romėnų antikoje suteikta teisė nešioti geležinius žiedus reiškė nusipelniusių piliečių pagerbimą.
Jupiterio dvasininkai turėjo teisę mūvėti auksinius žiedus (vyskupo žiedo kilmė), kaip ir vėlesniais laikais riteriai bei senatoriai. Su žiedais siejami ir magiškieji seansai, pvz., legendinis Saliamono (heksagrama) žiedas-antspaudas. Aristotelis (384-322 pr. Kr.) mini vieną orakulą, kuris sukabindavo ant siūlo du žiedus ir jais skimbtelėjęs paskelbdavo veiksmų pradžią. Pakabinti virš raidyno plokštelės žiedai, paliesdami tam tikras raides, turėjo išduoti sąmokslininkų prieš imperatorių Valensą (328-378) vardus. Ankstyvosios krikščionybės laikais Macrobius (apie 400) rašo apie žiedus — papuošalus, su žuvies, balandžio ir inkaro simboliais. Popiežiaus „žvejo žiedas“, kurį po mirties visada sulaužo jo įpėdinis, vaizduoja apaštalą Petrą, žūklaujantį tinklu (Evangelija pagal Luką 5, 4 ir toliau).
Viduramžiais žiedas tampa sužieduotuvių ir santuokos simboliu. Žiedai su įstatytais brangakmeniais nešiojami ir kaip amuletai nuo ligų, pvz., karneolis padedąs nuo kraujavimo. „Spazminiai žiedai“ laikomi priemone nuo paralyžiaus, žiedai amuletai turi saugoti nuo visų rūšių pagundų. Magų literatūroje nuo Agripos von Nettesheimo (1486-1535) laikų nuolat pateikiami nurodymai, kaip gaminti visų rūšių žiedus su slaptomis galiomis. Sulaužyti žiedai simbolizuoja sulaužytus įžadus, pamesti žiedą, pasak žmonių, reiškia nelaimę. Žiedas-antspaudas (dažnai paveldėtas) su heraldinio pobūdžio simboliais turi galią patvirtinti dokumentus bei teisę į turtą. Mirštančiajam numaudavo žiedą, kad palengvintų atsiskyrimą nuo žemės; jau antikos laikais, atliekant kai kuriuos kulto veiksmus, būdavo draudžiama mūvėti žiedus, nes jie trukdą užmegzti ryšį su antgamtiniu pasauliu. Didelę reikšmę žiedui – brangenybei skyrė germanai ankstyvaisiais viduramžiais („Nibelungų žiedas“), nes su žiedu galėjo būti susijęs palaiminimas arba prakeikimas. Liaudies padavimuose ir pasakose užfiksuotas prisiminimas apie norus išpildančius žiedus ir kitus panašius maginius papuošalus. Apie žiedus herbų mene G. A. Böckleris (1688) rašo: „Dažnai herbuose matome žiedus, kurie reiškia garbę, ištikimybę ir begalinį pastovumą; iš didiko gautas žiedas pavaldiniui yra ypač didelis malonės ženklas; panašiai pasakoja ir Aristotelis, kad kartaginiečiai savo pulkininkams dovanodavo tiek žiedų, kiek kartų jie laimėdavo pergalę, taigi žiedas nuo senų laikų turėjęs būti kilmingųjų skiriamuoju ženklu.“ Vėlesnėje heraldikoje žiedas herbe siejamas su vyskupiškos garbės ženklu, tačiau auksiniai ir sidabriniai žiedai su brangakmeniais pasitaiko ir miestų bei giminių herbuose.
Dar „neperžengiančio“ humanizmo ribų prasme suformuluota Lessingo žiedo parabolės („Natanas išmintingasis“) pirmoji pakopa būdinga ir viduramžių novelių rinkiniui „Gesta Romanorum“ (apie 1300). Čia kalbama apie karalių ir tris jo sūnus, iš kurių vieną karalius ypač myli. Tas sūnus turi paveldėti žiedą su vertingu brangakmeniu, tačiau tėvas liepė padaryti du dublikatus, kuriuos kaip paveldą paliko kitiems dviem sūnums. „Po tėvo mirties kiekvienas tikėjo, kad jis turįs geresnįjį žiedą su brangakmeniu. Tai sužinojęs, vienas tarė: Patikrinkime, kuris žiedas gali išvaryti ligas, — šitas ir bus vertingesnis.“ Pasirodė, kad du iš jų neturėjo jokio poveikio, o mylimojo sūnaus turėjo gydomąją galią. Simboliškai tai interpretuojama taip: „Trys broliai yra trys žmonijos giminės. Būtent pirmasis, t.y. mylimasis sūnus, yra Dievo Sūnus, jo įsikūnijimas Kristuje, kiti yra žydai ir saracėnai [musulmonai]. Dabar aišku, kad Dievas labiau myli krikščionis; todėl jis paliko jiems žiedą, kuris aklus padaro reginčius, gydo ligas, išvaro velnią ir daro kitus stebuklus. Sis žiedas yra tikrasis tikėjimas…“ – E. bin Goriono žydų legendose „Born Judas“ yra parabolė apie du brangakmenius (religijas), kurie atrodo vienodai; tik „tėvas danguje“ turi nuspręsti, kuris iš jų geresnis. Sis siužetas laikomas Lessingo žiedo parabolės prototipu.