Ydos

Nedorybes, didžiąsias nuodėmes vaizduojamajame mene dažniausiai simbolizuoja bjaurios žmonių figūros, kovojančios su dorybėmis, nuo kurių skiriasi tik kiekybe, pasirinkimu bei atributais.
Svarbiausios iš šių personifikacijų: pasipūtimas — karūnuota moteris su šikšnosparnio sparnais raita ant liūto su skeptru rankoje; pavydas – moteris, raitelė ant suns, laikančio nasruose kaulą; nesaikingumas – moteris, raita ant lapės, sugriebusios dantimis žąsiną; godumas arba šykštumas — ant pinigų skrynios sėdintis vyras, dažnai su barsuku; tingumas — ant asilo miegantis vyras; pyktis — vyras, draskantis savo drabužius, arba du žmonės, besikaunantys kardais, gašlumas — moteris, raita ant kiaulės ar ožio, arba sirena (:vandens būtybė), kuri laiko rankose savo abi žuviškas uodegas (tačiau tai yra ir piktas jėgas atbaidantis amuletas); nepatiklumas – žmonės priešais dievaičio atvaizdą (stabas); neviltis – ketinantis pasikarti vyras (Judas); beprotybė — akmenis kandžioj antis vyras; bailumas — nuo kiškio bėgantis vyras. Pavydas (individia) baroke dar vaizduotas kaip moteris su apnuogintomis krūtimis, kuri abiem rankomis smaugia savo pačios kaklą; pasmerkimas arba išsižadėjimas – kaip „momos“ su kuoka; apgavystė (fraus) — kaip gyvatė su žmogaus galva ir skorpiono uodegomis. Vėlyvajame baroke Jėzaus kryžiaus kelio figūrų grupės dažnai puošiamos scenomis, kuriose Išganytojas savo kančiomis atgailauja už žmonijos ydas.