Trejybė

Trejybė (lot. trinitas), simboline prasme svarbi teologinė koncepcija, kurios nedera painioti su tripradiškumu.
Turima omenyje dogma apie dieviškąją vienybę trijuose asmenyse – Dievas Tėvas, Sūnus (Jėzus Kristus) ir Šventoji Dvasia, suformuluota Nikėjos susirinkime (325) ginčo su arianizmu metu. Vakarų šalyse tai buvo virtę ir „triteizmo“ („trijų dievų tikėjimo“) erezija, kuriai atstovavo Roselinas Kompjenietis (Roscelin von Compiėgne) ir už tai buvo pasmerktas. Vaizduojamajame mene Švč. Trejybė iš pradžių vaizduota kaip trys vienas šalia kito sėdintys asmenys, tačiau X a. Šventąją Dvasią vaizduoti kaip žmogų buvo uždrausta. Ją pakeitė balandžio įvaizdis, arba Trejybė, sekant antikos prototipais, įsivaizduota kaip kūnas su triveide galva ar su trimis susiliejusiais veidais. Trejybės simboliu tapo trikampis smaigaliu į viršų su „Dievo akimi”.
Pagal C.G. Jungo psichoanalitinės mokyklos sampratą, trilypumas simbolizuoja vyriškąjį pradą, jį papildžius dogma apie Marijos kūno paėmimą į dangų (1950 lapkričio 1) virto keturlypumu, archetipiškai išreiškiančiu vientisumą ir tobulybę. — Kiti tradiciniai trejybės simboliai, be kita ko, yra trys susikertantys ratai, trys vienu apskritimu apibrėžti lankai, trilapis dobilas, Tau kryžius su trimis vienodo ilgio skersiniais, Y formos šakotasis kryžius, trys varnai ant vynuogienojo, svarstyklės su trimis svarsčių akmenimis, trys ausimis trikampį sudarantys kiškiai, trys žuvys, liūtai ar ereliai su viena galva. „Gailestingumo soste“ vaizduojamas sėdintis Dievas Tėvas kaip barzdotas vyras, laikantis kryžių su nukryžiuotu Kristumi, ir virš jų sklandantis balandis — Šventoji Dvasia. Keturlypumas (ketverybė), įtraukiant ir Mariją, dažnai suvokiamas kaip Dievo Motinos karūnavimas, ir sakraliniame mene pradėtas vaizduoti nuo XV a. vidurio. — Senąjį triveidžio Dievo vaizdavimą 1628 uždraudė popiežius Urbonas VIII ir pavadino tai erezija, bet jis išliko viduramžių skulptūrose. Tokio draudimo priežastimi tapo protestantų šaipymasis iš tokių vaizdinių, išvadinant juos „katalikiškais cerberiais“.