Tėvas

Tėvas simbolizuoja—daugiausia dėl patriarchalinės visuomenes struktūros — aukščiausią autoritetą ir netgi dieviškumą (Dievas Tėvas, dievų tėvas, namų tėvas, tėviškas rūpestis, tėviškė ir t.t.).
Analitinėje psichologijoje simbolizuoja tvarkos palaikymo instanciją — super ego. Karalius arba imperatorius dažnai atstovauja „dangiškajam tėvui“ ir neretai vadinamas „krašto tėvu“. Biblijos religijai (judaizmui) būdingi patriarchaliniai bruožai, juos perėmė ir krikščionybė („Tėve mūsų“). Teologas ir religijos tyrinėtojas Friedrichas Heileris (1892-1967) besimeldžiančio žmogaus ir Dievo santykius lygina su vaiko ir tėvo santykiais ir vadina juos „pirmapradžiu religijos elementu“. Naujojoje feministinėje literatūroje toks požiūris yra nuolatinis neigimo objektas. — Alchemijos simbolikoje saulė laikoma tėvo atitikmeniu („saulė yra išminties akmens tėvas, o mėnulis — motina“ — Tabula smaragdina), nors gramatiškai saulė vokiečių kalboje (kaip ir lietuvių — vert. post.) yra moteriškosios giminės.