Tamsa

Tamsa, dualinėje sistemoje komplementarinė šviesos priešprieša; iš pradžių simbolizavo pirmykštį chaosą, kurio dar neperskrodė Kūrėjo šviesos spinduliai.
Šia prasme tamsa pirmiausia alegorija – nutolusi nuo Dievo ir šviesos gelmė, tamsus požemiuose esantis pomirtinis pasaulis ir aiškumo bei nušvitimo priešybė (pvz., senovės Persijoje ją įkūnija Ahrimanas). Krikščionybėje „tamsybių kunigaikštis“ yra velnias. Saulės užtemimai laikomi grėsmingais ne tik inkų laikų Peru valstybėje, bet ir krikščioniškojoje pasaulėžiūroje („visiška tamsa tris dienas gaubė visą Egipto kraštą“, Išėjimo knyga 10, 22; arba Kristaus nukryžiavimo metu „visą kraštą gaubė „tamsa“, Evangelija pagal Matą 27, 45). Apreiškime Jonui tamsa paliudys, kad artėja pasaulio pabaiga. Tačiau yra ir priešingas šiai lengvai suvokiamai sampratai požiūris į tamsą. Mistikai kalba apie akimi nepastebimą ir žodžiais nenusakomą tamsoje slypintį pradą, kuris neatsiejamas nuo antgamtinės šviesos. Chuanas de la Kruzas (1542-1591) kalba apie „tamsius naktį nušviečiančius debesis“ ir pateikia paradoksalią viziją, kuria bando išreikšti pirmapradės būties priešybių sąveiką: „Nuostabu, kad jie tamsūs, kaip ir tai — kad jie apšviečia naktį. Tai reiškia, kad tikėjimas, kuris sielai yra miglotas bei tamsus debesis ir drauge naktis, — idant tikėjimo dėka siela netenka savo natūralios šviesos ir apanka, – kuri šviečia savo tamsumu ir aukoja šviesą sielos tamsybėms.“ — Toks bandymas sunkiai nusakomą mistinę patirtį išreikšti paradoksaliais (paradoksaliai atrodančiais) teiginiais panašus ir į masonų simboliką: „Šviesos ir tamsos pirmapradė priešprieša… užpildo visą žmogaus būtį. Šią prieštarą ir labiausiai kankinančią gyvenimo paslaptį tegali išaiškinti mistinis ryšys, kad šviesa ir tamsa yra vienis. Gyvenimas drauge yra ir mirtis, tamsa drauge yra ir šviesa! Visa misterijų simbolika siekiama šią, atrodytų, nesuvokiamą nuostatą įkūnyti vaizdais ir padaryti žmogui juntamą bei patiriamą; šviesos ir tamsos, gyvybės ir mirties kovą ir vienybę turi atskleisti simboliai“ (Lennhoff-Posner). Todėl kiekvienas „ieškantysis“ privalo vienišas „tamsos kambaryje“ praleisti apmąstymams skirtą laiką ir medituoti priešais laikinumo simbolius (kaukolę, smėlio laikrodį, Bibliją), kolei per priėmimo į masonus ceremoniją jam bus suteikta „šviesa“. Beje, „šiurpūs“ XVIII a. ritualiniai simboliai šiandien jau nebenaudojami.