Velnias

Velnias (gr. diabolos), priešgina ir suvedžiotojas (šėtonas), Dievo (dangaus valdovo) priešprieša {pragaro valdovas).
Jo atributai pirmiausia paveldėti iš etruskų požemių demono Charo: maitvanagiška nosis, smailos gyvūno ausys, sparnai, iltiniai dantys (panašiai kaip ir demono Tuhulko), taip pat mirtį simbolizuojantis kūjis. Be to, jis turi ir ožio bruožų: ragus, ožio kojas bei uodegą. Todėl simboliškas velnio paveikslas primena graikų gamtos dievą Paną. Kiek rečiau jis vaizduojamas su arklio kanopomis (arba pabrėžiant nevientisumą — viena žmogaus pėda, kita — arklio kanopa). Kad skirtųsi nuo angelo, jam suteikiami nakties skrajūno šikšnosparnio sparnai. Vaizduojant raganų puotas ant blogą vardą įgijusių kalnų, jam ant užpakalio dažnai nupiešiamas antrasis veidas, kurį turėdavo bučiuoti jo pavaldinės (gėdos bučinys, – „osculum infame“). Legendinės Biblijos metaforos (Izaijo knyga 14) velnio (Liuciferio, Fosforo — šviesos nešėjo) egzistenciją aiškina jo sukilimu prieš Dievą ir nutrenkimu į požemius. Tačiau jis ne visuomet yra baimę keliantis padaras. Liaudies sakmėse jis vaizduojamas kaip medžiotojas, vilkintis žaliais arba raudonais drabužiais, o viduramžių skulptūrose — kaip gražus suvedžiotojas, „šio pasaulio kunigaikštis“, tačiau jo nugara iškandžiota kurmių, gyvačių, kirminų. Gyvatės ir drakonai apskritai yra jo simboliai, su jais kovoja šventieji. Dėl galybės ir karališkos padėties antidieviškoje karalystėje simboliniu velnio gyvūnu laikomas šiaip teigiamai vertinamas liūtas. Biblijoje apie jį taip pasakyta: „Jūsų priešas velnias kaip riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti“ (Pirmas Petro laiškas 5,8). Gudrumu ir piktadarystėmis garsėjanti lapė taip pat yra simbolinis velnio gyvūnas. — Kaip priešprieša dangiškajai Trejybei ir pragaro valdovas neretai vaizduojamas triveidis, pvz., medžio raižiniuose Dante’ės „Dieviškajai komedijai“. Simboliniais velnio padarais taip pat dažnai laikomi raudonas paukštis, rausva voverė, basiliskas ir gegutė. — Taro kortų didžiosios arkanos XV kortoje velnias pavaizduotas kaip raguotas pragaro valdovas šikšnosparnio sparnais, stovintis ant pakylos, prie kurios grandinėmis prirakinti du velniais paversti žmonės. Reikšmė: bausmė, kaltė, pasidavimas žemiems instinktams.