Varnas

Varnas, mitologijoje ir simbolikoje tai bendras juodvarnio, varno, kovo bei pilksermėgės varnos pavadinimas; dažnesnis yra negatyvus aiškinimas, rečiau jis vertinamas dėl savo mokslingumo.
Biblijoje Nojus pasiunčia varną iš arkos ieškoti sausumos; jis atneša pranašui Elijui į dykumą duonos bei mėsos (vėliau taip pat atsiskyrėliams Antanui ir Pauliui). Jo reikšmė Babilonijos kalendoriuje neigiama, jis globoja 13-ąjį (keliamąjį) mėnesį. Antikinėje mitologijoje jis taip pat turi neigiamą aspektą kaip nediskretiškas plepys, dėl šitos savybės negalėjęs likti deivės Atėnės bendražygiu, vietoj jo ji pasirinko pelėdą. Pasakojama, kad jo plunksnos pradžioje buvusios baltos, tačiau Apolonas bausdamas už plepumą nudažė jas juodai; kita versija, kad Apolonas jį pasiuntęs vandens, o varnas netoliese pamatęs figmedį su dar neprinokusiais vaisiais ir ėmė laukti, kol jie prinoks, tuomet jis įvykdysiąs dievo pavedimą. Dievas nukėlė jį kaip Varno (gr. Korax) žvaigždyną tarp žvaigždžių, kur Hidra (žvaigždynas — Pietų žuvis) jį sulaiko, kad negertų iš taurės (krateris, žvaigždynas). Nepaisant to, varnas laikomas saulės dievo Apolono palydovu (panašiai kaip Kinijoje, kur trikojis varnas laikomas saulės gyvūnu). Antikos laikais liaudis naiviai tikėjo, kad varnai dedą kiaušinius per snapą, taip išvengia gimdymo, kad nereikėtų kentėti skausmų. Plinijus mini nelaimės pranašo „prikimusį“ balsą ir mano, kad šis vienintelis iš visų paukščių iš anksto supranta savo reikšmę. Teigiamu vaidmeniu jis pasirodo tada, kai juo pasivertęs Apolonas išveda Teros (Santorino) gyventojus į Kienę – iškeliaujantiems tuomet dar baltas varnas, o Aleksandrui Didžiajam du varnai rodo kelią į Amono šventyklą. Mitros kulto skulptūrose irgi dažnai vaizduojami varnai. Ankstyvojoje krikščionybėje varnui dažnai priekaištauta, kodėl jis nepranešė Nojui apie pasaulio tvano pabaigą, taip jis tapo simboliu pasinėrusios pasaulio malonumuose būtybės, kuri savo atsivertimą vis atideda, kaip varnas šaukdama „eras, eras“ (rytoj, rytoj). Tai, kad jis minta dvėseliena ir neva apleidžia savo vaikus, pavertė jį „nelaimes nešančiu varnu“, pranašaujančiu ligą, karą bei mirtį ir mintančiu „kartuvių mėsa“. Šiaurės germanų mitologijoje, priešingai, du varnai Huginas ir Muninas („mintis“ ir „prisiminimas“) yra dievo Odino palydovai, jie praneša jam viską, kas įvyko žemėje. Daugybėje pasakų varnams tenka prakeiktų žmonių vaidmuo, o Siaurės Amerikos indėnų mituose šiaurinio pajūrio gentyse jam suteikiamas netgi kūrybingo antgamtinio padaro vaidmuo. Kai kurie krikščionių šventieji vaizduojami kartu su varnais (Benediktas, Bonifacas, Osvaldas ir ypač Meinradas — du jo prijaukinti varnai padėjo surasti jo lavoną, o šv. Vincentą varnai gynė nuo plėšrių žvėrių).
Alchemijos simbolikoje varnas reiškia pajuodusią „materia prima“ pakeliui į išminties akmenį, kur jis dažnai vaizduojamas balta galva — tai laukiamo prašviesėjimo vykstant pasikeitimui ženklas. — Senovės Kinijoje, kaip minėta, trikojis varnas laikytas saulės gyvūnu. Pasakojama, kad kitados dešimt tokių paukščių saulių skleidė nepakenčiamą karštį, kol vienas lankininkas nušovė devynis iš jų. Rudas varnas simbolizavo Džou dinastijos (iki 256 pr. Kr.) valdovus, kurie save lygino su saule. Varnai yra fėjų deivės Hsivangmu pasiuntiniai ir neša jai valgius, o per dangiškuosius turnyrus jie bijo tik vienaragio. — Herbuose varnas vaizduojamas nuo viduramžių, pvz., Corbet šeimos, Ravensteino, Saksonijos miesto Rabenau, Biron šeimos (Kurlandija) ir Einzydelno vienuolyno (ten kaip šv. Meinrado atributas) herbuose.
Liaudies šnekamojoje kalboje varnas, kaip ir šarka, laikomi „vagišiais“ („vagia kaip varnas“), o Islandijoje sakoma, kad vaikui negalima gerti šiaudeliu iš varno plunksnos stagaro, nes ir jis tapsiąs vagimi. — Poetinę simbolinę prasmę turi S. Golovino papasakota ukrainietiška legenda. Varnai rojuje turėję margaspalves plunksnas, tačiau po Adomo ir Ievos nuodėmės jie pradėjo lesti dvėselieną ir pasidarė juodi. Tik pasibaigus šiems laikams, naujajame rojuje vėl atgis jų buvęs grožis, o karksėjimas taps puikiai skambančia muzika, kuri šlovins Kūrėją. – Čia glūdi akivaizdi varno kaip simbolio reikšmė psichologijos požiūriu. Jis artimas tamsiajai psichikos pusei, bet gali veikti ir teigiamai, jei žmogus sugeba sąmoningai ir kryptingai diskutuoti.