Horoskopai.lt

Pažink save geriau…

Tauras

Daugelyje senųjų civilizacijų labai reikšmingas simbolis. Ankstyvojo akmens amžiaus grotose, kur būdavo atliekamos kulto apeigos, vienas svarbiausių sieninės tapybos motyvų (kartu su arkliu) — stambieji laukiniai raguočiai (Visentė ir Uras).
Pirmykštis tauras labiausiai turėjo imponuoti vitališka ir vyriška galia, tačiau jo simbolinė reikšmė dvilypė. Nežabota jėga darė teigiamą įspūdį, o bukų antpuolių brutalumas (jį žmonėms tikrai teko patirti) kėlė baimę. Dar reikšmingesnis tauro vaidmuo religijos istorijoje – tai išreiškia tauro kultai, labiausiai pabrėžiantys gyvulio apvaisinančiąją galią. Tiek pat reikšmingas jo ragas, forma primenantis mėnulio pjautuvą (pagal šį atributą jautis siejamas ir su karve). Kita vertus, būta gausybės simboliškų ritualų, vaizduojančių, kaip tauras nugalimas ir aukojamas. Senovės Kretoje egzistavo sportinis ritualinis šokis, kurio svarbiausias dalyvis būdavo tauras (tikriausiai panašūs ritualai būdavo atliekami ir kitose civilizacijose). Žmogus turėdavo peršokti per bulių, taip įrodydamas savo pranašumą ir įveikdamas buką gyvulišką buliaus prigimtį. Su tuo susijęs ir siekis pažaboti galviją ir priversti jį tarnauti žmogui. Darbams būdavo naudojami jaučiai, o nekastruoti buliai dažnai laikyti sakralinėje erdvėje (pvz., egiptiečių Apis būdavo net mumifikuojamas) ir garbinti kaip vaisingųjų gamtos galių įvaizdis. Gana dažnai, pvz., vėlyvojo antikos laikotarpio Mitros kulte, tauras siejamas su vaisingumu, mirtimi ir prisikėlimu. Senovės Kretos Minotauras, pusiau žmogus, pusiau bulius, pirmiausia paslepiamas labirinte, o vėliau jį užmuša didvyris Tesėjas. Pietvakarių Europoje paplitusios bulių kovos vertintinos ne tiek kaip sportinis reginys, kiek ritualizuotų bulių žaidynių, senovėje vykusių Viduržemio jūros šalyse, tąsa. Žaidynės baigdavosi šio gerbiamo ir baimę keliančio nežabotų gamtos jėgų atstovo paaukojimu.
Astrologinėje Zodiako ženklų simbolikoje Tauras yra antrasis ženklas. Tai „žemės ženklas“, šio ženklo žmonėms būdingas nerangumas, tvirtas ryšys su žeme, tvirtybė ir gyvybingumas. Šis žvaigždynas viešpatauja danguje nuo balandžio 21-osios iki gegužės 21-osios, jame yra Veneros „nakties būstas“, o tai rodo Tauro dievybės mitologinį ryšį su meilės deive. Graikų padavimuose apie žvaigždes šis žvaigždynas laikomas Minotauru, bet kartu ir tuo laukiniu raguočiu, kuris kadaise niokojo laukus prie Maratono ir kurį nudėjo didvyris Tesėjas. Virš dangaus gyvūno nugaros ūkuose skendi Plejadžių (Sietyno) žvaigždynas — septynios medžiotojo Oriono persekiojamos Atlanto dukterys, kol jos galiausiai virto balandėmis ir pakilo į dangų. Šviesiausioji dangaus gyvūno akis – Aldebarano ryškioji žvaigždė.

Raktažodžiai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.