Šlepetė

Šlepetė, buitinėje kalboje tai moters viešpatavimo santuokoje simbolis, tokį sutuoktinį ironiškai vadina „šlepetės didvyriu“.
Moters apavas, galbūt su erotine potekste, dažnai yra vyriškų pokštų bei užuominų dėl per didelės moterų įtakos „herbas“, sandalas buvo Lidijos karalienės Omfalės, kuriai moteriškais drabužiais perrengtas Heraklis turėjo vergiškai tarnauti, atributas. Viename skulptūriniame helėnų kūrinyje su sandalu rankoje Afroditė grasina geidulingam faunui. Siauresne prasme šlepetės simbolis aiškinamas įvairiai. Kai kuriose Austrijos vietovėse vyravo liaudiškas paprotys santuokos sudarymo metu užminti partneriui ant kojos; tas, kuris likdavo apačioje, visą gyvenimą turėjo „būti po padu“. Paprotys rodant nuolankų pavaldumą bučiuoti kojos pirštus, kaip ir kryželiu siuvinėtą popiežiaus šlepetę, taip pat sietina su tuo pačiu. Savo žmonos valdžioje esantį sutuoktinį Žemutinėje Austrijoje vadino „Simandl“ (jos vyras?) tai įamžinta Kremse „Simandl šulinyje“. Šis posakis žinomas jau XVI a. Mitologiniai pasakojimai apie amazones ir matriarchato imperijas senovėje, regis, panašia prasme išreiškia vyrų perspėjimą nepakliūti į „bobų viešpatiją“, „šlepečių pulką“.