Skeptras

Skeptras (gr. skeptron, lot. sceptrum — lazda, ramstis), karaliaus arba imperatoriaus aukščiausiosios valdžios ženklas, kurį valdovas laiko rankoje per ceremonijas, panašiai kaip ir valdžios obuolį.
Tipologiškai skeptras kilęs iš piemens lazdos arba rangą žyminčios lazdos, medžio šakelės ar ritualinės kuokos. Europoje skeptro viršutinę dalį sudaro apvali galvutė (lot. sphaira), simbolizuojanti visa apimančią valdžią. Lamaizmo šalyse perkūno pleištas (sanskr. vajra, tibet. dorje) dar vadinamas deimanto skeptru arba „neįveikiamos išminties simboliu“. Pietinėje majų teritorijos dalyje (Centrinė Amerika) žinomas savitos formos skeptras, ceremonijų insignija. Tai vadinamasis „patino skeptras“, jo viršutinėje dalyje groteskiška dievo figūra su ilga, straubliška nosimi, tikriausiai vaizduojanti lietaus dievą Saką. Šio majų skeptro apatinė dalis neretai pereina į gyvatės kūną ir galvą.
Krikščionių ikonografijoje šventaisiais paskelbtų valdovų atributas paprastai esti skeptras (pvz., Karolio Didžiojo, Štefano Vengrijoje, Henricho II, Liudviko Šventojo, Sigizmundo). Per Kristaus kančią, vainikuojant erškėtrožių vainiku, Išganytojui į rankas padavė skeptrą iš meldų kaip pajuokos objektą — tai pavaizduota „Ecce homo“ paveiksluose. – Kinijoje skeptras (jui) buvo ne valdovo insignija, o rangą žyminti lazda, kuri reiškė „kaip panorėsi“; jis būdavo išpjaustomas iš žadeito ir dovanojamas gerbiamiems seniems žmonėms arba per tradicines vestuves — jaunosios šeimai. Pavaizduotas paveiksluose jis reiškė sėkmės linkėjimus.