Raudona spalva

Raudona spalva iš visų spalvų minima dažniausiai, kai asmens prašoma pasakyti mėgstamą spalvą. Ją kaip oksidą (raudonas molinis rūdynas) žmogus žinojo jau priešistoriniais laikais, ji dažnai naudota ledynmečio olų mene.
Jau neandertaliečiai apibarstydavo palaidotųjų kūnus šia dažančia medžiaga, greičiausiai tam, kad sugrąžintų jiems „šiltą“ kraujo ir gyvenimo spalvą. Bendrąja prasme raudona spalva laikoma agresyvia, vitališka ir jėgos teikiančia, gimininga ugniai, ji reiškia tiek meilę, tiek žūtbūtinę kovą. Intravertines melancholiškas būtybes ji erzina ir veikia atstumiančiai. Jos simbolika aiškinama įvairiai. Senovės Egipte teigiamą reikšmę turėjo tik Žemutinio Egipto deltos „raudonojoje karūnojekitais atvejais siejama su priešininkų dievu Setu (Sutechu) ir priešiška gyvate Apopu. Šiuos vardus papirusuose rašydavo raudonu rašalu; rusvos spalvos gyvūnai, pvz., sūnys, keldavo pasibjaurėjimą, nes ši spalva visada asocijuodavosi su smurtu.
Senovės meksikiečių mene retai naudota raudoną spalvą, tik vaizduojant kraują, saulę ir ugnį, darkyta forma perteikiant išdirbtą odą. Majai šia spalva piešė Rytus, senovės Meksikos kalnynų gyventojai — Pietus; senovės Kinijoje raudona (hung) spalva laikyta šventa, pagyvinanti Chou dinastijos (1050—256 pr. Kr.) spalva. Raudonos komunistinės Kinijos vėliavos turi reikšti buvimą priekyje, pirmavimą. Raudona buvo turtus suteikiančio laimės dievo spalva. Europoje traktuojamas kaip slegiantis ir agresyvus raudonos ir žalios spalvos derinys Kinijoje reiškė gyvybingumą, kas galėtų būti siejama su jaunų merginų „žaliomis kojinėmis ir raudonu sijonu“ arba raudonomis lempomis ir žaliu vynu užeigoje. „Raudonveidžiais“ vadinti santuokinėje meilėje itin aktyvūs vyrai, kuriems grėsė ankstyva mirtis.
Tradiciniame krikščionių mene raudona buvo Kristaus ir kankinių aukojamo kraujo spalva, karštos meilės (kaip ir mylimo Jėzaus mokinio Jono apsiaustas) ir Šventosios Dvasios liepsnelių spalva per Sekmines. „Raudona kardinolo spalva“ turėjo reikšti, kad jos dėvėtojas pasirengęs mirties aukai dėl Bažnyčios. Tačiau raudonai rengiamos ir pasileidėlės, pagoniškųjų tautų stabai irgi dažnai dažyti ir grimuoti raudonai. Ir Apreiškime Jonui minima „didžioji ištvirkėlė“ Babilonas, paleistuvių motina ir žemės baisenybė, „apsivilkusi purpuru ir škarlatu“, ji raita ant septyngalvio pabaisos, „skaisčiai raudono žvėries, pilno piktžodžiavimo vardų“. Dėl to raudona tapo ir pragaro bei velnio, taip pat ir šiai sferai priklausančių „įtartinų“ gyvūnų, tokių kaip lapė ir voverė, spalva. Raudona spalva turi teigiamą reikšmę, išreiškiant pergalingą meilę Kūrėjo ir prisikėlusio Kristaus paveiksluose. Kankinių dieną, Šventosios Dvasios ir Kristaus kančios dieną, raudona spalva yra mišių apdaro spalva. — Liaudies simbolikoje raudona laikoma meilės spalva (siejant su gėlėmis, pirmiausia su rože), taip pat ir gyvenimo („heute rot, morgen tot“ — šiandien raudonas, rytoj lavonas) bei įniršio („akys krauju pasruvo“). Raudona žibintų šviesa prie naktinių restoranų reiškia intymumą ir prostituciją, raudonos spalvos kelio ženklas nurodo „stok“, perspėja dėl grėsmės gyvybei. Bulių kovose raudona spalva turi erzinti mirčiai pasmerktą gyvūną ir kelti agresyvumą, nors nėra tikra, ar raguotis mato šią spalvą taip kaip žmogus (veikiau jį erzina „muletos“ judėjimas, o ne jos spalva).
Alchemijoje raudona ir balta spalvos sudaro dualinę sistemą ir simbolizuoja materialųjį Sulphur (degantis) pradą. Toks poliariškumas turėtų būti susijęs su antikiniu apvaisinimo mokslu, pagal kurį nauja gyvybė atsiranda ten, kur kraujas (menstruacijų kraujas) susijungia su balta sperma, todėl šios abi spalvos priklauso bendrai kūrimo simbolikai. — Masonams „škotiškajame rituale“ raudona reiškia sistemos laipsnio aukštį, priešingai „mėlyniesiems“, arba Jono, masonams, turintiems tris laipsnius (mokinys, padėjėjas, meistras).
Psichologijoje raudona spalva (pasak E. Aepplio) sapnuose duoda informacijos apie jausmus. „Kur sužiba raudona spalva, siela pasirengusi veikti, užkariauti ir kentėti, atsiduoti, taip pat ir liūdėti, pirmiausia tai yra jausmų ryšys.“