Horoskopai.lt

Pažink save geriau…

Ranka

Ranka, simbolikoje dažniausiai pasitaikanti žmogaus kūno dalis. Jau ankstyvojo ledynmečio olų piešiniuose aptinkami rankos vaizdo negatyvai (pvz., Gargas ir Pech-Merle olose Prancūzijoje), taip pat ant uolų ir olų kitose žemės vietose — Pietų Amerikoje ir Australijoje.
Pirėnų olos Gargas piešiniuose dažnai aptinkami lenkti arba suluošinti pirštai, veikiausiai aukų įamžinimo aktai. — Ranka gali turėti daug prasmių, pvz., pagriebimo ir nusikaltimo gestais gali išreikšti pozityvius arba negatyvius aspektus. Dažnai ji būna amuletas, pvz., „Fatimos ranka“ islame.
Semitų kultūrose sąvokos „ranka“ ir „valdžia“ (olžad) yra sinonimai, valdžios išraiška ir karališkas simbolis. Prisilietimas ranka yra tiesioginės magijos išraiška; rankos uždėjimas – pašventinimas ir savo galios atidavimas šventinamajam; rankos paspaudimas simbolizuoja draugišką sutikimą, pakeltos arba sunertos rankos — maldą, tam tikri pirštų gestai — priesaiką ir palaiminimą. Garsios yra indų mudros, turinčios įvairių prasmių. Islame penki rankos pirštai reiškia; tikėjimo skelbimą, maldą, šventųjų vietų lankymą, pasninką ir labdarybę. Ankstyvųjų viduramžių Balkanų sektos bogomilų simbolikoje ranka, pvz., antkapiuose, reiškia penkias pasaulio sandaros stichijas.
Krikščioniškojoje ikonografijoje Kristus simbolizuoja dešiniąją Dievo ranką (dešinė ir kairė), dešinė dažniausiai turi pozityvią reikšmę, pvz., simbolinėje magijos kalboje, kur kalbama apie „baltąją magiją“(tuo tarpu „takas į kairiąją ranką“ nurodo velnio magiją). Pridengtos arba rankovėse paslėptos rankos primena antikinį paprotį iš pagarbos valdovai akivaizdoje slėpti savo rankas. Daugelyje paveikslų taip vaizduojamas Mozė, ant Sinajaus kalno priimantis Įstatymų lenteles. – Buvo tikima, kad karaliaus ranka turinti galių savo prisilietimu gydyti ligonius. Bizantijos valdovų pakeltos ištiestais delnais rankos gestas vėliau reiškė krikščioniškąjį palaiminimą. Abi pakeltos besimeldžiančiojo rankos simbolizuoja, kad jis kreipiasi į dangų ir yra pasirengęs (orantas). Pašventintų daiktų nepašventintieji negalėdavo imti plikomis rankomis. Pakelta dešinioji ranka su trim ištiestais pirštais (nykščiu, rodomuoju ir viduriniuoju) duodant priesaiką kviečia Dievą būti liudininku. Ranka minima daugelyje posakių: „ranka ranką plauna“, „padėti ranką ant širdies“ (sena priesaikos forma), „nudegti rankas“, „pakelti prieš ką nors ranką“, „prašyti rankos“ ir kt. Rankos simbolika labai svarbi masonams. Ranka buvo pasikeičiama atpažinimo ženklais, šventinama. Sunertos rankos sudaro „brolių grandinį, o dviejų susiėmusių rankų gestas antspauduose ir ložių herbuose reiškia brolybės ženklą.
Skirtingomis kalbomis kalbančios Siaurės Amerikos indėnų gentys rankų ženklais galėdavo susikalbėti ir už genties teritorijos ribų. Paprasti šios rūšies gestai priklauso žmonijos paveldui ir kaip veido mimika suvokiami dažniausiai spontaniškai. Nebylių pirštų kalba taip pat priklauso šiems gestams.
Pasak Böcklerio (1688), rankos Renesanso heraldikos mene reiškia „galią, ištikimybę, stropumą, nekaltybę ir vienybę. Ranka su ištiestais ir išskėstais pirštais reiškia, kad nėra vienybės, suspausta ranka ir kumštis — galią ir vienybę, sunertos rankos — ištikimybę ir vienybę. Rankos maitina, rengia ir guodžia mus. Už visus žmonių darbus reikia dėkoti rankoms“. Didelę reikšmę rankos raukšlėms ir rievėms bei įvairiam jų raštui teikia chiromantija (rankų linijų aiškinimas). Teigiama, kad tarp rankos, jos „hieroglifų“, planetų jėgų bei konkretaus žmogaus polinkių ir galimybių esama simbolinio ryšio. „Rankos skaitymo menas“ daugiausia buvo puoselėjamas čigonų, ir buvo tikima, kad vien pažvelgę į ranką sensityvūs aiškintojai atskleisdami likimą sukeldavo regimuosius žmogaus išgyvenimus.

Raktažodžiai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.