Plūgas

Taikus žemdirbystės kultūrų simbolis, pakeitęs senesnį arklą. Senosiose žemdirbystės kultūrose „motinos žemės“ arimas lyginamas su falo lytiniu aktu.
Kauptukas, kuris suardo žemės plutą, neapversdamas vagos (Alpių kraštuose jis vadinamas „Ari“), tipologiškai yra senesnis už šiandieninį asimetrinį plūgą. Ikikolumbinėje Amerikoje kinkomų gyvulių nelaikyta, todėl neturėta ir plūgo, verstasi primityvia žemdirbyste. Heraldikoje plūgas vaizduojamas retai (Bavarijoje Straubingo miesto herbas, „kalbantis“ von Pflugko šeimos herbas, naujasis Etiopijos valstybės herbas).
Legendose angelai stūmė žemdirbio šv. Izidoriaus plūgą, nes šis bijojo arti per mišias savo šeimininkui; kiti šventieji kaip savo viešpatavimo gamtai ženklą galėdavę pasikinkyti neįprastas poras (šv. Gentius — jautį ir vilkę, šv. Kontigernas – vilką ir elnią; šv. Jokūbas Tarentietis – lokius). – Dievo nuosprendis (Ordai), kurį vykdydami nekaltieji galėdavę žingsniuoti per įkaitintus noragus, išteisino imperatorę šv. Kunigundą įtarus ją santuokine neištikimybe savo vyrui Henrikui II – tai vaizduojama Tilmano Riemenschneiderio reljefe Bambergo katedroje.