Plaukai

Plaukai liaudies tradicijoje yra gyvybės jėgos buveinė; jie auga ir po žmogaus mirties. Pvz., Biblijos didvyrio Samsono jėga buvusi plaukuose.
Davę įžadą nazirai (Skaičių knyga 6, 5) negalėdavę žirklėmis liesti plaukų ir turėdavę atsisakyti vynąogienojų. Tai buvęs protestas prieš sėsliuosius ir siekimas išlaikyti senovės klajoklių papročių grynumą. Atsiskyrę nuo civilizacijos atgailautojai užsiaugindavę ilgus plaukus (pvz., Jonas Krikštytojas ir Egipto vienuoliai, gyvenantys dykumose). Ilgi kūną apgaubiantys atgailautojų plaukai, kaip Marijos Egiptietės, simbolizuodavę pasaulietinio gyvenimo, puošnių rūbų atsisakymą. Kita vertus, ilgi plaukai viduramžiais simbolizuodavę mėgavimąsi gašlumu (luxuria), vyrus suvedžiojančias sirenas (vandens būtybės) ir maištininką Absalomą (Antroji Samuelio knyga 18), kuris savo ilgais plaukais užsikabino už ąžuolo šakų ir buvo nužudytas (krikščioniškojoje interpretacijoje Absalomas tapo žydų, kurie įsivėlė į ilgus paklydimo plaukus, simboliu). Kadangi germanų kraštuose ilgi plaukai buvo gimusiųjų laisvėje ženklas, vergams arba pasmerktiesiems nukirpdavo plaukus. Vienuolių tonzūra reikšdavo, kad asmuo atsisako pilietinių teisių. Daugelyje kultūrų per gedulo apeigas aukodavo plaukus. Nukirptos kasos yra moterų įstojimo į vienuolyną simbolis. Egzotinėse kultūrose tam tikros, griežtai nustatytos šukuosenos dažnai būdavusios tam tikro luomo ar profesijos ženklu. Praėjus vaikystei, vaikams dažnai būdavo pakerpami plaukai arba jiems paliekama plaukų sruoga iki brandos (pvz., vaikui Horai Harpokratui senovės Egipte). Antgamtinės būtybės ir demonai dažnai vaizduoti su ilgais, kaip gyvatė, plaukais (furijos, etruskų požemio dievas Charunas, Medūza), o raudona plaukų spalva simbolizuodavo velnią.
Modernių alternatyvių kultūrų ir subkultūrų pasekėjai ilgais plaukais išreiškia norą būti nepriklausomais nuo pilietinių ir civilizacijos normų arba šitaip prieš jas protestuoja. Minėtas motyvas, kad nuogos mergelės apsirengia savo ilgais plaukais, taip pat dažnai minimas legendose bei pasakose. Be kita ko, pasakojama, esą taip dariusios šv. Agnietė ir šv. Magdalena, apie tai dainuojama ir senuose ispanų romansuose.
Žinoma, kad per magiškas apeigas su plaukais dažnai atliekami burtai, pvz., mazgu mezgami plaukai to asmens, kuriam norima įkvėpti meilę. XIX a. buvo paplitęs paprotys medalionuose nešioti mylimų žmonių plaukų sruogas. Įvairūs posakiai apie plaukus (iš išgąsčio atsistojo plaukai, ištrauktas už plaukų; rasti plauką sriuboje; per plauką pasprukti) rodo šiai kūno daliai skiriamą dėmesį.