Persikas

Persikas (bot. Malum persicum, persikinis obuolys) antikoje labai vertintas, įvežtas iš Rytų I a. Vaisius neretai painiojamas su abrikosu.
Imperatoriaus Aleksandro Severo sode lauramedį praaugęs persiko medis buvo palaikytas pergalę prieš persus pranašaujančiu ženklu. – Senovės Kinijoje persikas (t’ao) laikomas nemirtingumo arba ilgaamžiškumo simboliu, persiko žiedai – skaisčios jaunos mergaitės, taip pat ir lengvabūdžių moterų simboliu, o „persikų žydėjimo pakvaišimas“ charakterizuoja paauglystės jausmų sumaištį. Pasak padavimo, fėjų deivė Hsivangmu Kuenlun kalnyne turi sodą, kuriame kas 1000 metų sunoksta nemirtingumo persikai. Ta proga ten vyksta didžiulė genijų ir „nemirtingųjų“ šventė. Manyta, kad persiko mediena sutramdanti demonus, persiko šakos prie namų durų per Naujuosius metus turėjo sulaikyti demonus, o vartus saugančias statulėles skaptuodavo iš persiko medienos. Liaudies kūryboje „persikų šaltinių olos“ yra vartai į anapusinį pasaulį, tuo tarpu „persikų šaltinis“ — poetiškas moters genitalijų apibūdinimas.