Horoskopai.lt

Pažink save geriau…

Paukštis

Šv. Hildegarda Bingenietė (1098—1179) knygoje apie gamtą („Liber de subtilitatum“) taip rašė apie paukščius: „Paukščiai šaltesni už gyvūnus, nes jie pradedami mažesne aistros kaitra. Jų mėsa grynesnė negu žemės gyvūnų, nes iš motinos kūno jie išeina ne nuogi, o padengti lukštu.
Kai kurie maitinasi ugninguoju oru, todėl, kaip ir ugnis, visada veržiasi aukštyn. Skraidančiuose aukštybėse ugningo oro yra daugiau negu skraidančiuose palei žemę“. „Paukščiai simbolizuoja jėgą, kuri padeda žmogui išmintingai kalbėti ir prieš žengiant ryžtingą žingsnį daug ką apgalvoti savyje. Kaip paukščius į orą pakelia ir sklandyti padeda plunksnos, taip ir žmogaus sielą pakelia ir visur plisti padeda mintis.“
Simbolikoje ir mitologijoje paukščiai dažniausiai vertinami teigiamai. Antikos sakmėse išimtis sudaro, be kita ko, simfalidai (gr. symphalides), paukščio pavidalo pabaisos, pelkėtose vietovėse simbolizuojančios drugio demonus, kuriuos Heraklis išbaidė tarškyne, taip pat harpijos, kurios gaudydavo įstatymų pažeidėjus ir atiduodavo nubausti erinijoms. Taigi jos laikytos įstatymo saugotojomis, tačiau kartu siaubą keliančiomis būtybėmis. Antra vertus, šios būtybės sparnų dėka galėdavo priartėti prie dangaus ir todėl daugeliu atvejų įkūnijo žmogaus svajonę įveikti žemės traukos jėgą ir tarsi angelams sklandyti aukštesnėse sferose. Tačiau sakmė apie Ikarų, kuris nuskrido pernelyg arti saulės ‘vt nukrito \jūrą, įspėja žmogų vengti įžūlumo, paisyti žmogui nustatytų apribojimų. Bekūnė žmogaus siela dažnai vaizduojama kaip paukštis, paukštis su žmogaus galva (pvz., sielos dalis Ba senovės egiptiečių idėjų pasaulyje) arba – dažniausiai priešistorinių laikų piešiniuose ant olų sienų — žmogus su paukščio galva. Iš dalies tuos piešinius galima paaiškinti kaip patirtų skraidymo haliucinacijų, esant nenormaliai sąmonės būsenai, atvaizdus. Kaip dievų valios reiškėjai, paukščiai vaidino reikšmingą vaidmenį senovės Romos auguriumuose (auguras — romėnų šventikas, aiškinęs ir pranašavęs pagal paukščio skrydį). Su gyvate kovoj antis paukštis (pvz., Garudas Indijoje) simbolizuoja dvasios pergalę prieš žemuosius instinktus. Indų „Upanišadose“ aprašomi du pasaulio medyje tupintys paukščiai; vienas lesa vaisius (aktyvaus gyvenimo simbolis), o antras žvelgia tolyn (meditacinio pažinimo simbolis).
Pasakose dažnai vaizduojama, kaip žmogui, staiga išmokusiam suprasti paukščių kalbą, paaiškėja daugelis svarbių dalykų, taip pat kad žmogus gali pavirsti paukščiu, kad paukščiai maitina gerus (šventus) žmones.
Daugelio kalbų priežodžiai ir patarlės paukščiui kartais simboliškai suteikia ir šalutinę seksualinę reikšmę (pvz., kinų kalboje niao — paukštis, be kita ko, reiškia penį) arba aprašomos išdaigos „su paukšteliu“ – priešingai įprastoms simbolinėms reikšmėms, kurios teikiamos pirmiausia feniksui arba ereliui.

Raktažodžiai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.