Horoskopai.lt

Pažink save geriau…

Papūga

Papūga (gr. psittakos) buvo žinoma jau antikoje kaip atvežtinis gyvūnas ir laikoma dėl gebėjimo mėgdžioti kalbą. Kalimachas (300—240 pr. Kr.) laikė ją plepio simboliu; Ezopas vienoje pasakėčioje paukštį vaizduoja kaip žebenkšties konkurentą.
Kaip rašoma ankstyvosios krikščionybės veikale „Physiologus“, ji kalba kaip žmogus, iš čia kilęs šv. Bazilijaus mokymas: „Mėgdžiok ir tu, žmogau, apaštalų, šlovinančių dievą, balsą ir šlovink jį pats. Mėgdžiok teisingųjų virsmą, kad ir tu būtum pagerbtas pasiekti jo spinduliuojantį sostą.“ Papūgos snapas laikomas amuletu, saugančiu nuo karščio ir demonų. — Viduramžių bestiariume papūga apibūdinama kaip užsispyrusi: jos galva tokia kieta, jog paukštį reikia mušti geležine šluota, jei nori priversti mokytis. Konradas Viurcburgietis manė, kad jos plunksnos lietuje nesušlampa, ir dėl to ji esanti Marijos, kurios nepalietė pirmapradė nuodėmė, simboliu. Rojų vaizduojančiuose paveiksluose papūga reiškia prielaidą, jog ji išmoko tarti Ievos vardą. Avė, priešingai, yra angelo Gabrieliaus sveikinimas Marijai, pramotės Ievos priešingybei.
Kinijoje iš pietų kilusi papūga (jing vu) su perlu snape buvo maloniai plepančios linksmos mergaitės, taip pat ir švelniosios deivės Kuan jin (jap. Kvanon) simbolis.

Raktažodžiai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.