Nimrodas

Nimrodas, nerimtas simbolinis medžiotojo pavadinimas; šis vardas kilęs iš „Tautų sąrašo“ Pradžios knygoje, (10, 9), kur miestai ir šalys, taip pat ir asmenys, vadinami pagal savo mitologinius protėvius: Nimrodas, pasak jo, buvo „pirmasis galiūnas žemėje.
Viešpaties malone jis buvo galingas medžiotojas, dėl to sakoma: Viešpaties malone kaip Nimrodas galingas medžiotojas. Jo karalystės pradžia buvo Babilonas, Erechas ir Akadas — miestai Sinaro krašte. Iš to krašto jis išėjo į Asiriją, kur pastatė Ninevę, Rehobot-Irą, Kalachą…“ Nimrodas yra Asirijos imperijos personifikacija, o vardas „Nimrud“ kitados tikriausiai reiškė Asirijos karo ir medžioklės dievą. Kalacho miestas, įkurtas apie 1270 pr. Kr. piečiau nuo šiandieninio Mosulo prie Tigrio, taip pat buvo vadinamas Nimrudu, kuris, pasak Biblijos, buvo tenykščių gyventojų protėviu. — Islamiškojoje tradicijoje Nimrodui buvo priskirtas karaliaus Erodo, minimo krikščioniškajame Naujajame Testamente, vaidmuo. Nimrodui buvo išpranašauta, kad gims už dievus ir karalius pranašesnis vaikas, vardu Abraomas, todėl savo valdžia susirūpinęs galingas karalius liepė išžudyti visus vyriškos lyties kūdikius. Bet Abraomas Alacho dėka išvengė šios lemties. Visiškai tokia pat Abraomo gimimo legenda ir žydų sakmėse, kai jis, kūdikis, buvo paslėptas oloje, kol jį pripažino Dievas (E. bin Gorion, 1980).