Horoskopai.lt

Pažink save geriau…

Mūzos

Mūzos kaip simbolinės figūros išpopuliarėjo per menines inspiracijas: „Laimingas tas, kurį myli mūzos; saldžiai teka žodžiai iš jų lūpų“ (Hesiodas).
Pasak graikų mitų, tai Dzeuso ir nimfos Mnemosinės („Prisiminimas“) dukterys, kurių paskirtis giesmėmis šlovinti didvyriškus kovų su senųjų laikų titanais žygius. Iš pradžių įsivaizduotos kaip kalnų bei upokšnių nimfos, vėliau tapo tiksliai pagal „kompetenciją“ apibrėžtomis simbolinėmis figūromis, kurių šventieji kalnai buvo Parnasas ir Helikonas, šventieji šaltiniai — Kastalijos šaltinis prie Delfų (šių šaltinių vanduo įkvepia poetus kurti), o „žirgų šaltinis“ – Hipokrenė, jį sparnuotas žirgas Pegasas su kanopa ištrėškę iš uolos. „Špargalka“ įsimenant mūzų vardus gimnazijose buvo posakis „Klė-Me-Ter-Tal / Eu-Er-Ur-Po-Kal“, tai yra pirmieji skiemenys vardų Klėjo (herojinių epų, istorijos), Melpomenė (tragedijos), Terpsichora (šokių, chorinių dainų), Talėja (komedijų), Euterpė (muzikavimo fleita), Erato (lyrikos), Uranija (mokslinės kūrybos, astronomijos), Polihimnija (himnų kūrybos) ir Kaliopė (herojinės kūrybos). — Anksčiau buvusios tik trys mūzos, skaičius devyni aiškinamas kaip triados sustiprinimas. Meno kūriniuose jos vaizduojamos kaip jaunatviškos moterys saulės dievo Apolono draugijoje („Nes tik mūzų dėka, iš tolo padedant Apolonui, žemėje yra dainių ir grojančių arfomis“, Hesiodas). „Apolonas Musagetas“ su kitara rankoje, papuoštas lauro medžio šakų vainiku, vadovauja mūzų chorui.

Raktažodžiai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.