Merkurijus

Merkurijus, gr. Hermis, antikos prekybos ir amatų dievas, taip pat gerovės bei pirklių luomo simbolinė figūra. Kaip dievų pasiuntinys, jis laiko rankoje šauklio lazdą kaducėjų, dėl ko buvo laikomas naudos įsikūnijimu, taip pat vagių dievu.
Sandalai ir kelionės skrybėlė su pritaisytais sparnais atkreipia dėmesį į jo mitrumą. Hermis „sielų palydovas“ (Hermčs Psychopompos) simbolizuoja sėkmingą mirusiųjų kelionę į anapusinį pasaulį, kaip Avino ženklo simbolis įprasmina „gerąjį piemenį“ (Hermčs Kriophoros). Be to, jis dar laikomas lyros išradėju. Jo romėniškoji paralelinė figūra savo vardą, matyt, gavo dėl posakio „plėtoti prekybą“ (mercari). — Dangaus kūnas Merkurijus yra viena iš tų planetų, kurias ypač sunku stebėti; Vidurio Europoje jis kasmet matomas plika akimi tik nuo 12 iki 18 valandos ir visąlaik būna netoli saulės, todėl yra matomas tik prieblandoje arba lengvai apniukusiame danguje, dažniausiai rudenį ir pavasarį. Jo „trumpas“ stebėjimo laikas yra akivaizdžiai susijęs su simboliniu aiškinimu: jis yra „dvireikšmis ir dėl savo judrumo nepatikima būtybė“ (J.W. Pfaff, 1816).
Astrologija jam priskiria tokias savybes kaip gražbylystė, dvejojimas, vikrumas, išraiškingumas, nagingumas ir nepatikima draugystė. Jis laikomas androginine planeta, susijusia su gyvsidabriu, kurio „dienos būstas“ yra Dvynių, o „nakties būstas“ — Mergelės ženkle. Jo spalva — žydrai mėlyna, brangakmeniai — agatas, jaspis, topazas, opalas ir kastinė derva gintaras.