Menhyras

Menhyras, „ilgas akmuo“ (bretaniškai: men — akmuo, hir — ilgas), į žemę įstatytas netašyto obelisko formos akmeninis kulto stulpas.
Šiaurės Vakarų Europoje nuo neolito laikų vyraujantis paprotys sujungti akmeninius neapdorotus visų rūšių statinius, dažnai įrengti monumentalius akmenų blokus tikriausiai yra siejamas su patvarumo idėja, bendrąja prasme tai tinka akmeniui. Akivaizdžiai religinį pagrindą turintis „megalitinės“ (t.y. iš didžiulių akmenų) statybos paprotys pirmiausia buvo paplitęs kapų statiniuose (dolmenai Bretanėje, milžinkapiai Siaurės Vokietijoje). Jie veikiausiai turėjo užtikrinti mirusių šventikų arba herojų ilgalaikį sėkmingą atstovavimą. Netoli dolmenų dažnai stovi menhyrai, kurių simbolika arba tikslinė paskirtis yra ginčytina. Kartais jie aiškinami kaip faliniai monumentai (ilgalaikio vaisingumo poveikio prasme), etnologai labiau linkę juos laikyti „sielų buveine“, kurioje arba ant kurios didžiulių akmenų karste palaidotųjų sielos turi saugoti šalį. Dar jie aiškinami ir kaip priemonė paženklinti „šventą vietą“ arba laikomi pasaulio ašies kolona, kuri ir kultiniame fale pasireiškia ne amžina forma. — Didelės akmeninės kolonos, įrengtos kaip antkapių monumentai, dažnai paprasčiausiai pavadinamos menhyrais, neįrodant ryšio su megalitinėmis sampratomis.
Netoli Karnako (Morbihanas, Bretanė) ištisi laukai pristatyti akmeninių blokų alėjų. Jie ne tokie taisyklingi kaip tikrieji menhyrai. Spėjama, kad jų paskirtis buvusi nustatyti astronominius metų laikus, tačiau vienareikšmiškai tai nėra įrodyta. Galima spėti, kad taip įamžintos procesijos į šventąsias vietas (žymių asmenų kapavietes), o gal tai susiję su religine mums nežinoma simbolika.