Horoskopai.lt

Pažink save geriau…

Kraujas

Kraujas svarbesnis ritualuose, o ne simbolikoje, bet ir joje vertinamas kaip gyvybės esmė. Dažnai aptinkama medžiagų, kurios savo spalva, ypač ochra, simbolizuoja besitęsiančią gyvybę.
Runos buvo magiškai atnaujinamos raudona spalva (sen. anglosaksų teafor – surikas, iš čia kilęs žodis „Zauber“ – burtai, kerai), kad vėl būtų veiksmingos, vėl taptų pilnakraujės. Dažnai kraujas laikomas dieviškuoju gyvybės elementu, veikiančiu žmogaus kūne. Todėl daugelyje kultūrų jis yra tabu, jį išlieti galima tik po ypatingų pasirengimų, pvz., aukojimų metu, „…nes gyvūno gyvybė yra kraujyje. Daviau jums kraują, kad ant aukuro atliktumėte permaldavimą už savo gyvybę, – kraujas atlieka permaldavimą, nes jis yra gyvybė. Todėl aš sakiau izraeliečiams: nė vienas iš jūsų nevalgys kraujo, net nė vienas iš ateivių, gyvenančių tarp jūsų, nevalgys kraujo“. (Kunigų knyga 17, 11-12). Kraujas taip pat laikomas magiškų galių teikėju ir ypatingu antgamtiškuoju penu, todėl susijęs su daugeliu iracionalių reiškinių. Tai liudija žodžiai „kraujomaiša, kraujo kerštas, kraujo bruderšaftas, (kankinių) kraujo krikštas“, kaip ir įvairūs posakiai („Kažkas slypi mano kraujyje; Vienos kraujas…; jis karšto kraujo; išlaikyti šaltakraujiškumą; ištroškęs kraujo; krauju suteptos rankos“ ir t.t.). Antikos mokyme apie kūno syvus ir temperamentą kraujas buvo ypač svarbus „sangvinikų“ prigimties požymis (lot. sanguis — kraujas). Hitlerio kalbose kraujas reiškė tą patį, kaip ir „rasė“, paveldas, genetinė informacija, kadangi ji apibūdinanti „kraujo ryšį, taigi ir apskritai rasės pagrindą“ („Vien tik praradus kraujo grynumą, visiems laikams sugriaunama vidinė laimė, amžiams sužlugdomas žmogus“, — „Mein Kampf“).
Daugelio senųjų pasaulio tautų apeigų dalyviai, kad pasiektų ekstazės būseną, rituališkai gerdavę aukos kraują. Mitros ir Kibelės kultų pasekėjai pasitepdavo aukoj amo jaučio krauju, taip jie turėję pasisavinti jo gyvasties galias. – Menstruacijų kraujas, pasak antikos apvaisinimo teorijos, laikytas antruoju komponentu, iš kurio (drauge su sperma) gimstanti nauja gyvybė. Tačiau daugelis tautų jį laikė „nešvariu“ ir turinčiu negatyvių galių, todėl menstruacijų metu moterys buvo izoliuojamos nuo bendruomenės. „Svarus kraujas“, priešingai, visados simbolizuoja nepalaužiamą gyvybingumą. Pasak viduramžių sakmių, jis turįs tokią didelę galią, kad išgydąs raupsus (leprą), jei tik ligonis jame išsimaudo. Senovės kinų legendoje pasakojama apie nutapytą drakoną, kuris nuskrido, nes jo akis nupiešę krauju. Vakarų kraštų magijos tradicijoje kraujas laikomas „ypatingais syvais“, kurių prisisunkusi aukotojo aura, tad, be kita ko, ir sandėrį su velniu reikėję pasirašyti ar patvirtinti krauju. Kadangi alchemijoje, priešingai, „krauju“ vadinama kalba, šiuo žodžiu pažymima ištirpusi (paraudusi) substancija, kuri anksčiau buvo sukietėjusi.
Krikščioniškojoje pasaulėžiūroje Kristaus kraujas tarp eucharistinių sakramentų užima svarbiausią vietą (kūnas ir kraujas – duona ir vynas), o su vandeniu sumaišytas vynas simbolizuoja Bažnyčią, kuri neatsiejamai susilieja su tikinčiųjų vandenimis ir sukuria vienybę Kristuje: bendruomenės nariai turi prisiimti apvalančią ir gelbstinčią Išganytojo kraujo galią. Vaizduojant Nukryžiuotąjį dažnai angelas jo kraują renka į taurę, kuri savo ruožtu buvo sutapatinta su Graliu. – Senovės Meksikos actekų valstybėje žmogaus kraujas buvo būtina priemonė sustiprinti saulę (naktinės kelionės metu per požemių pasaulį ji tampanti bejėgė), tik ši priemonė galėjusi išsaugoti kosminę tvarką. Tuo paaiškinami besaikiai belaisvių aukojimai, jie actekų imperijoje privalėjo mirti „gėlių mirtimi“. — Kilmingųjų „mėlyną kraują“ galima paaiškinti tuo, kad aukštesniųjų luomų atstovai neturį saulės nurudintos odos, tad jų kraujagyslės persišviečiančios pro taurų blyškumą. Ispaniško posakio „sangre azul“ vertimas nuo XIX a. pradžios tapo įprastas ir vokiečių kalboje.

Raktažodžiai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.