Katė

Mūsų laikais mėgstamas naminis gyvūnas, dabar rečiau reikalingas žiurkėms ir pelėms gaudyti, simbolikoje turi daugiau negatyvių bruožų.
Nubijos katė buvo prijaukinta senovės Egipte apie 2000 pr. Kr., tačiau trumpauodegė katė ten jau buvo žinoma anksčiau ir „Mirusiųjų knygoje“ pasakojama, kaip ji nupjauna piktai gyvatei Apopui galvą. Veikiai naminė katė pakeitė dievus liūtus. Deivė Basteta su katės galva kitados buvusi liūtė. Katės dažnai būdavo mumifikuojamos ir vaizduojamos moterimis su katės galva. Vėlesniais laikais katės iš Egipto paplito Graikijoje ir Romoje ir tapo deivės Dianos atributais. Manyta, kad juodos katės turi burtų galių, o ant laukų išbarstyti jų pelenai nubaido kenkėjus. Keltams katės simbolizavo piktąsias jėgas ir būdavo dažnai aukojamos, o šiaurės germanai deivę Frėją vaizdavo kačių traukiamame vežime. Klastingai atrodė šviesoje savo spalvą keičiančios katės akys ir pačios katės sugebėjimas medžioti visiškoje tamsoje. Taip atsirado įtarimas, neva ji palaiko ryšius su tamsos jėgomis. Buvo manoma, kad ji gašli ir žiauri ir esanti raganų parankinė (lot. spiritus familiaris). Raganos į savo orgijas neva jodavusios dažnai ant juodų kačių. Juoda katė dar ir šiandien liaudies prietaruose yra nelaimės simbolis. Įdomu, kad komiškuose satyriniuose senovės Egipto papirusuose neretai pasakojama priešingai — pelės kovos vežimuose traukia į karą prieš tvirtovėje įsitvirtinusias kates. Tai primena šių dienų komiksus apie Tomą ir Džerį.
Psichologui katė yra „tipiškas moteriškas gyvūnas“ (E. Aepli), nakties padaras. „Moters šaknys yra gilesnėje tamsioje, blyškioje gyvenimo sferoje negu paprasta siela apdovanoto žmogaus.“ Panašu, kad minėtas neigiamas katės vertinimas daugelyje kultūrų siejamas su moteriško būdo agresyvumu.
Liaudiškos „klastingos katės“ vertinimas prieštarauja senosios heraldikos nuostatai, kadangi katė neretai būna heraldine figūra. „Dažnai aiškinamas kačių polinkis būti laisvomis, nes jos nenori būti pagautos ir uždarytos. Katė yra drąsi ir klastinga medžioklėje. Tai pagrindiniai gero kareivio bruožai. Dėl to senųjų švabų, šveicarų ir burgundų herbuose buvo vaizduojamos katės kaip laisvės simboliai“ (Böckler, 1688).