Jupiteris

Jupiteris, gr. Dzeusas, dangaus valdovas Olimpo kalne. Jis buvo laikomas visagaliu, laikančiu savo rankoje žaibą. Jo astralinė priešingybė, kaip šiandien žinoma, yra didžiausia Saulės sistemos planeta, apskriejanti Saulę maždaug per 399 dienas.
Žiūrint iš Žemės, Jupiterio, kaip ir Marso, orbitai būdingi šleifai ir S formos kreivės. Pasak antikos mitų, tai buvo siejama su dievų tėvo neteisėtomis meilės išdaigomis. Astrologine prasme Jupiteris buvo laikomas „didelės laimės nešėju“ arba „geradariu“ Šaulio ženklo „dienos ir Žuvies ženklo „nakties būste“. „Jupiterio vaikai“ buvo vadinami „jovialiniais“, „žiūrinčiais į reikalą palankiai“, maloniais, geraširdžiais, o neigiama prasme pasipūtusiais ir savanaudžiais. Jupiteris yra dienos planeta; vyriška, maitinanti, teikianti laimę, 57—68 metų amžiaus žmogaus valdovas, atsakingas už tikėjimą ir teisę. Jo spalva yra purpurinė ir žalia, metalas – alavas, o brangakmeniai — smaragdas, ametistas, turkis ir jaspis. — Senovės Kinijoje gelsvai balta šviesa spinduliuojanti planeta buvo laikoma Rytų valdovu. Su ja simboliškai buvo siejama mėlyna spalva ir „medžio stichija“.