Dorybės

Dorybės krikščioniškajame mene — „trijų teologinių dorybių“ (tikėjimo, vilties, meilės) ir keturių pagrindinių dorybių (tvirtumo, teisingumo, išmintingumo ir susivaldymo) simbolinės personifikacijos. Jos visos sudaro septynių vienovę.
„Teologinės dorybės“ – Fides, Spes ir Caritas laikomos šv. Sofijos (išminties) dukterimis, svarbiausieji jų atributai: tikėjimo – liepsnojanti širdis, kryžius, žvakė ir knyga (Biblija); vilties — inkaras, balandis, laivas, labaras, gausybės ragas-, meilės (artimo meilės) – krismonas, avinėlis, vaikas, pelikanas, duona. Keturių pagrindinių dorybių atributai, be kitų, yra: tvirtumo (Fortitudo) — riterių ginkluotė, liūto kailis, kardas ir skydas, Samsono kolona, vėliava-, teisingumo (Iustitia) — svarstyklės, kampainis, Žemės rutulys, įstatymų knyga; išmintingumo (Prudentia) — gyvatė („būkite protingi kaip gyvatės“), veidrodis, fakelas, karstas (mintys apie mirtį); susivaldymo (Temperantia) – du indai maišyti vandeniui ir vynui, jojamieji gyvūnai kupranugaris ir dramblys, smėlio laikrodis, vėjo malūnas. — Personifikuojamos ir kitos dorybės: kantrybė (Patientia) — jautis; romumas (Mansuetudo) – ėriukas; nuolankumas (Humilitas) – balandis-, paklusnumas (Oboedientia) — kupranugaris-, kantrybė (Perseverantia) — višta perekšlė; skaistumas (Castitas) — lelija arba vienaragis, taika (Pax) arba santarvė (Concordia) — alyvos šakelė arba balandžių pora. Šios personifikacijos dažniausiai vaizduojamos kaip jaunos merginos, vilkinčios ilgais drabužiais ir neretai besigrumiančios su nuodėmėmis (dvasios kova, psichomachija). Kai kurios dorybės turi atitinkamus simbolinius augalus, pvz., kedras (nuolankumas), palmė (Sofija, išmintis), kiparisas (dievobaimingumas, pieta), vynuogienojai (nuosaikumas), rožės stiebas su dygliais (narsa). Deriniai ir atributai nėra sustabarėję, jie įvairavo net ir toje pačioje epochoje ir skirtinguose žanruose (pvz., gotikos architektūroje ir tapyboje).