Diržas

Diržas simbolikoje yra ne vien tik aprangos elementas, bet naudojamas taip pat ginklams ir apyvokos reikmenims pritvirtinti.
„Juosmens suveržimas“ diržu Biblijoje yra pasirengimo iškeliauti ir kovos simbolis, taip pat deramo rūbo bei dorovingumo simbolis, kadangi apjuostas ratu diržas skiria apatinę kūno dalį nuo viršutinės (plg. Viršus, Apačia). Diržų sagtys dažnai būdavo puošiamos heraldiniais ir kilmingumą rodančiais ženklais. Paukščių takas dažnai vadinamas „dangaus skliauto diržu“, o „Afroditės diržas“ Homero simbolikoje reiškia visuotinę meilę. Izraelyje dvasininko apjuosimui raiščiu per liemenį teikiamas itin svarbus vaidmuo. Diržas reiškia taip pat siekimą suvaržyti lytį ir todėl jau seniai tapo susilaikymo ir nekaltybės ženklu, pvz., vienuolių bei kunigų drabužiuose. Stojant į Benediktinų ordiną, sakoma; „Teisingumas tebūnie tavo juosmens diržu. Nepamiršk, kad tave apjuos kitas…“ (paklusnumas aukštesniam įstatymui nei savai valiai). Dažnai „nuotakos diržas“ greta šydo būdavo nekaltybės prieš vedybas simboliu. Parsidavinėjančioms laisvo elgesio merginoms buvo griežtai draudžiama nešioti abu šiuos daiktus. — Senovės Kinijoje valdininkai nešiodavo diržus (tai) su metaline sagtimi. Momentas, kai nuotaka nusijuosdavo diržą vestuvių naktį, reikšdavo vedybų pradžią. Vėduoklės ir teptukai būdavo nešiojami pririšti prie diržo ir palaikomi papuošto brūzgulio. Šiais „brūzguliukais“ šiandien domimasi kaip meno objektais. — Simboline prasme įdomus mongolų paprotys, vadinamas „vaiko apjuosimu“. Vyras, turintis ryšių su moterimi, atsisveikindamas perduoda jai savo diržą ir jeigu ji pagimdo vaiką, laikoma, kad „yra už jo ištekėjusi“, o sau ir savo vaikui duoda išvykusio tėvo vardą.