Dafnė

Simboliu tapęs graikų mitologijos personažas, vyrų nekenčianti amžinoji mergelė. Pasak padavimo, meilės dievas Erotas (Amoras) aukso strėle sužeidė Apoloną, todėl jis aistringai pamilo nimfą Dafnę. Tačiau į ją buvo šauta strėle švino antgaliu, kuri jos širdyje sukėlusi tokį šaltį, kad nebegalėjusi pakęsti jokio suartėjimo su vyru.
Trokšdamas meilės, Apolonas ją persekiojo, o ji bėgo miškais ir maldavo žemės deivės Gėjos išgelbėti. Kadangi dievas vis troško ją apglėbti, ji pasivertusi lauro medžiu (gr. daphne – lauras). Nusivylęs dievas tenusilaužė šaką ir ją nešiojo ant galvos kaip vainiką. Nuo to laiko lauras yra šventas Apolono medis – Alchemijos alegorikoje Dafnės pasivertimas simbolizuoja įvairiausių pokyčių gamtos sferoje galimybes.