Bakchas

Bakchas, liaudies dažniausiai vadinamas tiesiog „Bachu“. Šis antikos laikų svaiginančios ekstazės dievas virto vynines ir užeigas simbolizuojančia bei pažyminčia figūra drauge su „alaus dievu“ Gambrinu, kuris neturi jokio antikinio prototipo.
Bakchas, arba Dionisas, pasak mito, buvo Dzeuso sūnus, vynuogių sukūrėjas ir nerūpestingas lėbautojas, kuris satyrų, silenų ir menadžių (ekstazės apimtų pašėlusių moterų) lydimas keliavo per pasaulį. Jo atributai vynuogės lapai ir vynuogienojai, taip pat tirso lazda, o greta jo vaizduojami vitališki gyvuliai — ožiai ir jaučiai. Mitai apie jo kaip „Zagrėjaus“ mirtį ir atgimimą priskiria Bakchą prie mirštančių ir vėl atgimstančių dievybių. Dioniso vardas di-wo-no-so-jo forma įrašytas jau ant molio lentelių iki klasikiniais laikais Kretos-Mikėnų „linijiniu B“ raštu. Bakcho vardas, iš čia ir lot. Bacchus, turėjęs kilti iš Lidijos (Mažoji Azija).