Antspaudas

Antspaudas (gr. sphragis, iš čia sfragistika; lot. sigillum arba signum, ženklas), pirmiausia Mesopotamijoje vartotas rutulinis antspaudas, puoštas dantiraščio ženklais ir figūromis.
Graikų ir romėnų regione naudoti žiedai su antspaudais, o vėliau antspaudais būdavo įrodomas rašto autentiškumas. Antspaudai tapo teisėtumo ir asmenybės įsikūnijimu. Biblijoje (Izaijo knyga 8, 16) sakoma: „Suvyniok liudijimo raštą, užantspauduok mokymą ir laikyk tarp mano mokinių!“ Žinoma „Knyga su septyniais antspaudais“, Apreiškime Jonui Avinėlis nuplėšia šiuos antspaudus. Simbolinę reikšmę turi ir posakiai „uždėti antspaudą kokiam nors reikalui, tylėjimo antspaudas, garantuoti, parašyta ir užantspauduota; reikalas baigtas“.