Agatas

Agatas, jau antikoje pamėgtas brangakmenis, kurio spalva simboliškai sietą su Mėnuliu arba su Merkurijaus planeta. Jo gyslose žmogus įžvelgė dievų mokslo pavidalus ir šį akmenį laikė turinčiu magiškų galių. Jis saugojęs nuo blogų orų, tram- dęs ir sugrąžindavęs į krantus išsiliejusias upes, pagelbėdavęs per varžybas ir galėjęs erotiškai stimuliuoti moteris. Ankstyvosios krikščionybės tekstas „Physiologus“ pasakoja, kad agatą perlų rinkėjai prisirišdavo ant siūlo ir nerdavo į jūrą. „Tada agatas prieina prie perlo ir nesitraukia.“ Pagal tą siūlą narai galėdavo atrasti perlus. Tai simboliškai susiejama su Jėzumi Kristumi, tik „agatas reiškia šv. Joną, nes jis mums parodė dvasinį perlą sakydamas: „Štai Dievo avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!“ — Viduramžių gamtos tyrinėtojas Lonicerus turėjo omenyje margą agato gys- lotumą, kai rašė, esą uždėtas ant miegančiojo galvos jis suteikiąs labai įdomių įvairiausių sapnų. Jeanas de Mandeville agatui priskyrė sugebėjimą padaryti jo savininką dvasingą ir iškalbų. Pasak Pseudoalberto Didžiojo (1581), juodomis gyslomis išmargintas agatas padeda užgydyti žaizdas „ir suteikia jėgų širdžiai bei valdingą žmogų padaro malonų ir kiekvieną mylintį, taip pat gerai nusiteikusį ir gelbsti nemaloniais atvejais“.