Žinoma, jog babiloniečiai turėjo fiksuotą septynių dienų savaitę prieš maždaug nei 4000 metų, kurios ilgis tikriausiai rėmėsi 28 dienų mėnesio dalinimu į keturias dalis.
Vėliau ir to paties regiono tauta žydai sukūrusi Bibliją turėjo septynių dienų savaites, minima garsioji biblijinė pasaulio sukūrimo istorija, pagal kurią Dievas sukūrė pasaulį per šešias dienas, o septintąją ilsėjosi.
Kitas septynių dienų paaiškinimas – iš Žemės plika akim matomi 7 šviesuliai (Saulė, Mėnulis ir penkios planetos), minimos babiloniečių.
Įvairiose kalbose savaitės dienų pavadinimai yra skirtingos kilmės. Romėniškuose pavadinimuose naudoti šviesulių vardai, šiuos pavadinimus vėliau perėmė prancūzų, ispanų, kitos kalbos. Skandinavai naudojo savo dievų vardus, šį vardinimą dalinai perėmė anglai.
| Diena | Reikšmė |
| Pirmadienis | romėnams – Mėnulio diena |
| Antradienis | romėnams – Marso diena, skandinavamas – dievo Tyro diena |
| Trečiadienis | romėnams – Merkurijaus diena, skandinavamas – dievo Odino diena |
| Ketvirtadienis | romėnams – Jupiterio diena, skandinavamas – dievo Toro diena |
| Penktadienis | romėnams – Veneros diena, skandinavamas – dievo Freiro ar deivės Frėjos diena |
| Šeštadienis | romėnams, anglams – Saturno diena |
| Sekmadienis | romėnams, anglams – Saulės diena |
Naujausi komentarai