Satyrai

Pusiau gyvuliški uodeguoti ir riestanosiai gamtos demonai su avino ragais ir ožio kanopomis. Jų elgsena panaši į piemenų dievo Pano, be to, primena ir laukinius žmones, kurie minimi antikiniuose liaudies pasakojimuose.
Centrinės Azijos padavimuose jiems artimi Yeti, jie taip pat nemėgę žmonių ir pernelyg linkę į seksualinius žaidimus. Jie gašliai persekiojo nimfas ir najades (medžių dvasias). Vėlyvosios antikos laikais juos dažnai vaizduodavo krečiančius šelmiškas išdaigas. Satyrai prisidėdavo prie vyno ir linksmybių dievo Dioniso (Bakcho) palydos; per Dioniso šventes, be dramų, dar būdavo rodomi ir šiurkštūs komiški satyrų vaidinimai (iš čia „satyra“). „Satyriaze“ šiuolaikinė medicina vadina liguistai stiprų vyro lytinį potraukį. — Panašios būtybės graikų mituose buvo ir silenai, vaizduoti su arklio kanopomis, uodega ir stačiomis ausimis. Šilėnais vadinti dažniausiai visiškai girti Dioniso mokytojai ir auklėtojai. Vaizduojamajame mene jie dažnai tapomi kaip ant asilo raiti seni stori vyrai („Girtas Silenas“).