Prietarai apie gyvūnus

Jei zuikis perbėgo kelią – laimė

Jei kelią perbėgo voverė – nelaimė.

Sakoma, bitėms apie šeimininko mirtį turi būti pranešta prieš aušrą, kol dar jos miega, nes kitaip jos išnyks.

Pamatei gyvatę, nori ją užmušt, sudėk toj vietoj kryžmai pagaliukus medinius – taip užmuši gyvatę.

Jei žvejys pagauna mažą žuvelę, turi pakasyti ją sakydamas: „Atsiųsk tėvą, atsiųsk motiną, atsiųsk tetą”- ir vėl paleisti į upę, tada kibs stambios žuvys.

Negalima svilinti šniūrų, skirtų arklio kinkymui, nes arklys nusvils.

Norint, kad šuo nekauktų, reikia ką nors apvožti (nors klumpį ar batą).

Katė prausiasi. Į kurią pusę ji tuomet nusisukusi, iš tos pusės lauk svečių.

Karves varant, negalima raižyti jas alksniniu medžiu ar virbu – susirgs kraujo liga.

Jeigu naktimis arkliai tvartuose šėlsta, juos laumės apsėdo. Tada reikia arklius apmušti alksnio šluota. Padeda ir tvarte pakabinta nušauta šarka.

Jei pavasarį pirmą kartą pamatysi varlę – visus metus būsi tingus, nejudrus, kaip kad varlė.

Jei skruzdę – atvirkščiai, būsi kaip skruzdė.

Negalima užmušti voro – nelaimė nutiks. Jei netyčia užmušei – permesk žiupsnelį druskos per petį.

Jeigu vakare pamatot vorą – laukit nelaimės.

Jeigu ryte pamatot vorą – sėkmės.

Į akis musės lenda prieš lietų.