Plunksna

Plunksna, simbolinis lengvumo apibūdinimas; pagal senąją plunksnos sampratą savaime pakelia paukštį į orą. Daugelyje padavimų drabužiai iš plunksnų suteikia galią skristi.
Senovės Egipte plunksna, kaip teisingumo ir darnios pasaulio sandaros deivės Maat simbolis, buvo didžiai gerbiama. Deivės Maat galvą puošia tik viena stručio plunksna. Mirusiojo teisme ant svarstyklių dedama ši plunksna ir jo širdis. Mirusysis tik tuomet išteisinamas, jei širdis nenusveria deivės Maat plunksnos. Tuomet jis gali tapti Ozyriu. Keturios plunksnos puošė Aukštutinio Egipto miesto Tis arba Tinis dievo Anureto (Onurio) galvos apdangalą. Taip pat ir demonus išvaranti deivė Beset buvo vaizduojama su plunksnų karūna ant galvos. Svarbų vaidmenį pluksnos turėjo senosios Meksikos kultūrose. Iš jų čia buvo kuriamos ir klijuojamos mozaikos ant skydų, karūnų, apsiaustų ir vėliavų. Daugelį pavidalų turintis dievas Kecalkoatlas buvo vaizduojamas žaliomis žėrinčiomis paukščio Kecalo plunksnomis apsikaišiusia gyvate (actekų kalba coatl — gyvatė). Šiomis plunksnomis buvo puošiami Meksikos karalių valdžios ženklai. — Kiekviena plunksna puošniuose Šiaurės Amerikos indėnų galvos apdangaluose turėdavo ypatingą simbolinę prasmę ir bylodavo apie kario žygdarbius.
Vokiečių posakis „puoštis svetimomis plunksnomis“ primena antikinę pasakėčią apie varną., pasipuošusią povo plunksnomis. Pasakoje „Ponia Hole“ iš patalynės iškratytos plunksnos simbolizuoja iš dangaus krintančias snaiges. „Pūsti plunksnas prieš vėją“ reiškia „kalbėti nesąmones“.