Obeliskas

Obeliskas (gr. Obeliskos, pirminė reikšmė — iešmas mėsai kepti), dar vadintas obelos, – iš akmens luito ištašytas stulpas, senovės Egipte turėjęs didžiulę simbolinę reikšmę.
Pirmasis toks šventas akmeninis stulpas stovėjęs mieste On (gr. Heliopolis), sukūrus pasaulį jį pirmiausia nušvietė saulės spinduliai. Obeliskai siejami su saulės kultu. Kad į viršų smailėjantis monolitinis akmens kvadratas saulės apšviestas skaisčiai blizgėtų ir spinduliuotų, ant smaigalio uždėdavo piramidės formos viršūnę (Pyramidion), dažnai apkaltą metalu (auksu). Neretai statydavo juos poromis prie šventyklų įėjimo pilonų, tačiau būdavo ir pavienių aikštės centre priešais šventyklą. — Šiandien Egipte tik nedaugelis obeliskų stovi savo senojoje vietoje — daugelis jų išvežti į kitas šalis kaip egzotiškos keistenybės (Europos ir Amerikos sostinių didžiosiose aikštėse stovi 15 tokių galingų monolitų). Didžiausias, sveriantis per 1000 tonų, niekada nebuvo užbaigtas ir tebeguli Asuano (Aswan) akmenų skaldykloje. Ar pirmieji obeliskai vaizdavo falo formos vaisingumo stabą, ar tam tikros rūšies akmeninę pasaulio ašį, sunku paaiškinti.